Dėmesio neatsiginantis jurbarkietės augintinis – šeškas Anubis

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Jurbarkietė Vida į lauką išeina pasivaikščioti ne viena, o su savo egzotišku augintiniu. Kone po redakcijos langais, po pievutę, už pavadėlio vedžioja 4,5 metų šešką, vardu Anubis.

 

„Jau senjoras“, - šypsosi Vida, turėdama omeny, kad šeškas pagal savo amžių jau pagyvenęs. Sako, šeškai gyvena iki aštuonerių metų. Pasirodo, Anubis yra jos dukros Birutės, kuri pradžioje, kol mokėsi Šiauliuose, Anubį pasiimdavo su savimi, bet pradėjusi mokytis Kaune – savo augintinį paliko mamai Vidai Jurbarke. Vida šešku džiaugiasi. Išeina pasivaikščioti kasdien po 10-15 minučių. Sako, jam patinka būti lauke. Po truputį pratina, nes žiemą buvo peršalęs. Vedžioja už pavadėlio, nes kitaip pabėgtų. Vida patikino, kad šeškas labai greitai bėga. Jo niekaip nepavytų.

 

Anubio istorija – nepaprasta. Pasirodo, Vidos dukra šešką pasiėmė prieš daugiau nei trejus metus iš vienos prieglaudos Kaune. Tada jis buvo 1,5 metų. Vida šypsosi, paklausta, kodėl nusprendė priglausti šešką, o ne šunį ar katiną. „Tai kad ir katę turiu. Dviejų metų. Jauną. Abu labai sutaria“, - šypsosi Vida. Sako, šešką turėjo dukros Birutės draugė studijuojant Šiauliuose. Ko gero, šeškas patiko ir pačiai Birutei.

Jurbarkietė Vida, pasirodo, į tą patį klausimą, kodėl ji laikanti šešką, o ne ką nors kitą, dažnai girdi iš praeivių. Šypsosi, kad jie, matydami pievutėje vedžiojamą šešką, neslepia nusistebėjimo. Dar paklausia, ar šeškas neskleidžia kvapo. Vida patikino, kad jokios smarvės nėra, nes šeškas iškastruotas.

 

Visą straipsnį rasite jau pasirodžiusiame "Mūsų laikas" laikraštyje.

 

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: suzadetuviu ziedai
Mūsų partneriai