Istoriko patarimai Jurbarkui: ko gėdytis ir kuo didžiuotis

   
Straipsnis  2 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Aiškiau nepasakysi. Istorikas tiesiai šviesiai pasiūlė Jurbarkui išsispręsti psichologines problemas dėl miesto gimtadienio bei pažėrė eilę istorinių faktų, kuriais jurbarkiečiai gali pelnytai didžiuotis ir girtis prieš visą Lietuvą, bei stebėjosi, kodėl to nedaro. Gėdino ir idėjas Jurbarkui bėrė Vytauto Didžiojo universiteto istorikas Vytenis Almonaitis, kurio pasiklausyti galėjo visi norintys praėjusį penktadienį organizuotoje ekskursijoje po Jurbarko krašto piliakalnius. Tą dieną vyko tradicinis Europos paveldo dienų renginys.

 

Tą dieną jurbarkiečių grupė lipo ir į Bišpilio piliakalnį, ant kurio stovėjo lietuvių statyta Kolainių pilis. Iš tolo, nuo Pramonės rajono pusės, (nes čia nei privažiuosi, nei patogiai prieisi) apžvelgė Bišpiliukus, piliavietę, kurioje kadaise stovėjo vokiečių ordino statyta Georgenburgo pilis. Sustojimo aikštelėje prie Šilinės pasiklausė pasakojimų apie buvusį Christmemelio piliakalnį, kurio nebeliko, nes nuplovė Nemunas. Kabarojosi (tiesiogine to žodžio prasme) į Kartupėnų piliakalnį, ant kurio, daugumos istorikų įsitikinimu, turėjo stovėti lietuvių Bisenės pilis. Ir galiausiai ekskursija baigėsi prie Veliuonos piliavietės (gerokai nuplautos), ant kurios kadaise stovėjo vokiečių statyta Bajerburgo pilis. Ekskursijos dalyviai išgirdo tokių faktų koncentratą, kad vieni buvo priblokšti ir atvirai sakė, kad žinios žadą atima. Kiti, Jurbarko istorija besidomintys, galva linkčiojo kartodami – kad tas ne kartą sakyta, bet kas iš to. Niekas nesikeičia.

 

Neatrasti Bišpiliukai

Apie psichologinę problemą istorikas V. Almonaitis prabilo apžvelgdamas Bišpiliukus. Jis pakartojo faktą, kad Jurbarkas švenčia ne savo gimtadienį ir kad šio miesto istorija prasideda kone šimtmečiu vėliau nei kad tikima iki šiol. V. Almonaitis priminė, kad jau apie 20 metų istorikai sako, kad 1259 metais istoriniuose šaltiniuose minima Georgenburgo pilis stovėjo ne ant Bišpiliukų, o greičiausiai Šilalės rajone. „Jurbarkas turėtų pradėti istoriją nuo tada, kada ją reikia pradėti. Nes dabar norisi būti senesniems nei kiti, pasididžiuoti prieš kitus, bet toji istorija ant ledo lyties“, - ironizavo istorikas. Anot V. Almonaičio, su tuo gimtadieniu apskritai Jurbarke viskas supainiota. Jei Jurbarkas mano, kad jo gimtadienis – 1259 metais ir kad jo ištakos – prie Bišpiliukų, tai ir paminklinis akmuo turėtų būti prie Bišpiliukų, o ne Bišpilio papėdėje, kaip kad yra dabar. „Jei čia Jurbarko ištakos, tai čia turi viskas blizgėti. Piliakalnis nušienautas tris kartus per metus“, - rodydamas į apaugusius ir apžėlusius Bišpiliukus taip, kad iš tolo beveik ir nematyti. Istorikas pabrėžė ir pakartojo tai, ką besidomintys istorija ir taip žinojo. Pirmasis Jurbarko vardo paminėjmas rašytiniuose šaltiniuose yra 1343 metai (kas ir turėtų būti Jurbarko gimtadienis), kada kryžiuočiai pastatė pilį tuo pačiu, Georgenburgo, pavadinimu. Šioji stovėjo ant Bišpiliukų, nors tam galutinai įrodyti irgi reikėtų archeologinių tyrimų. Istorikas juokavo, kad dėl tokio pat pavadinimo nereikėtų nervintis, nes kryžiuočiai nebuvo originalūs. Jų pilys kartodavo tuos pačius pavadinimus po kelis ir daugiau kartų.

 

Visą straipsnį rasite "Mūsų laiko" laikraštyje.

Straipsnis  2 komentarų
Mūsų partneriai