Reklama: akcija

Kariškis Darius Stanaitis - apie ketvirtį amžiaus tame pačiame batalione

   
Straipsnis  4 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Rugpjūčio 11 d. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione minimos 25-osios įkūrimo metinės. Ta proga kalbamės su šio bataliono Civilių ir karių bendradarbiavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu viršila Dariumi Stanaičiu, kuris kario tarnyboje – jau 26-eri metai. Nuo 1992-ųjų.

 

26-eri metai karinėje tarnyboje

Pašnekovas pasakoja, kad pradėjo tarnauti, kai Lietuva jau buvo atgavusi nepriklausomybę. Apie savo kelią link tarnybos kariuomenėje sako, kad baigęs antroje vidurinėje mokykloje (dabar Naujamiesčio pagrindinė) 8 klases, kurį laiką pasimokė Šiauliuose politechnikume, tačiau suprato, kad radiotechniko specialybė – ne jam. Įgijęs vidurinio mokslo baigimo diplomą, Darius išėjo tuomet visiems jaunuoliams privalomus „mokslus“ – buvo pašauktas į sovietinę armiją. Trejus metus atitarnavo TSRS šiaurėje, laivyne. Grįžo tik 1990 m. rudenį į tuomet jau nepriklausomą Lietuvą. Pasakoja, kad draugai iš tėvynės rašė apie nepriklausomybę. Pašnekovas sako, kad tuomet iš laiškų nelabai suvokė, kaip tai atrodo. Bet savuosius laiškus adresavo ne Lietuvos TSRS, o Lietuvos Respublikai. Vyras pamena, kad sovietiniai karinikai sarkastiškai replikuodavo, kad tokios Lietuvos dar nėra.

 

Kai grįžo į Jurbarką, čia likę draugai jau žinojo, kad yra kuriama pasienio tarnyba, todėl siūlė ir jam prisijungti. „Labai skaudžiai į tai reagavo tėvai. Ką tik buvau trejiems metams atskirtas nuo jų, o dabar – ir vėl nežinia, niekas nežinojo, kas mūsų laukia. Atsižvelgiau į tėvų nuomonę, įsidarbinau ATĮ“, – prisimena kariškis. Pasakoja, kad 1992-aisiais anksti pavasarį draugai vėl jį įklabėjo prisijungti prie Jurbarke suskurto greitojo reagavimo būrio kuopos. Jis sutiko ir taip nuo 1992 metų balandžio mėnesio tarnauja kariuomenėje – mechanizuotajame pėstininkų batalione Laužų kaime (anksčiau vadintoje Sakalinėje, o dabar jau dveji metai parvardintoje vietovėje).

 

Visą straipsnį rasite jau pasirodžiusiame "Mūsų laikas" laikraštyje.

Straipsnis  4 komentarų
Mūsų partneriai