Gėlės ir vairavimas – senjorės jurbarkietės Adelės mėgstamiausi užsiėmimai

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Apsidairykim aplinkui – pamatysim tiek daug įvairių ir įdomių žmonių, kad nereikės vartyti enciklopedijų ar pirkti įvairiausių žurnalų. Čia pat, už „Mūsų laiko“ redakcijos sienos, gyvena, atrodo, niekuo neišsiskirianti moteris, jau senokai perkopusi į aštuntąją dešimtį. Tačiau jos pomėgiai ir sugebėjimai – išskirtiniai. Tai Adelė Vilkišienė, kurią būtų galima tituluoti bene vyriausia Jurbarko vairuotoja, o jos užaugintos gėlės taip veši ir žydi, kad bute gali pasijusti tarsi botanikos sode.

 

Viena vijoklinė kambarinė margalapė taip išbujojo, kad visa jau seniai netelpa ant vienos kambario sienos – jos ūgliai apsivijo visas tris. „Auginu apie penkerius metus, kai ji „pasinašina“, jau nesuprantu, kaip tokia išaugo. Kaip džiunglėse jaučiuosi“, - juokauja Adelė. Pasakoja, kad niekuo netręšia papildomai, matyt, taip yra todėl, kad moteris ypač myli savo gėles.

 

Nuo 1971-ųjų Jurbarke gyvenanti Adelė, užauginusi dvi dukteris Juditą ir Margaritą, gyvenančias Jurbarko rajone, turi dar vieną ypatingą pomėgį - vairuoti automobilį. Ji stebina vairuotojos stažu, nuo 1969 metų skaičiuoja jau 48-erius. Garliavoje gyvenusi ir kartu su vyru lankiusi vairuotojų kursus, ji buvo vienintelė moteris grupėje. Pasakoja, kad kai Garliavoje dirbo gamykloje, buvo įpareigota vairuoti akumuliatoriaus įkrautą vežimėlį. Ten reikėjo tiek manevruoti, kad išmoko labai gerai tai daryti - su įvairiais staigiais posūkiais, todėl ir vairuotojų kursuose nebuvo sunku. Su vyru nusipirkę pirmąjį „Moskvič“ automobilį dažnai lankydavo prie Jurbarko tuometiniame „Pergalės“ kolūkyje gyvenančius tėvus. Pasakoja, kad pirmajam automobiliui įsigyti skolinosi pinigų iš krikšto tėvų ir kitų artimųjų, o kad skolas atiduotų vežė parduoti tėvų sodyboje nuskintus obuolius į Rusiją, Pskovo sritį, Kaliningradą. Taip pat ir uogas veždavo parduoti į Klaipėdą, Palangą, kitus Lietuvos miestus. „Moskvičiukas“ buvo pirmas, paskui antras modelis. „Turėjom ir „Pobiedą“, „Zaporožietį“, visų jau net ir neprisimenu. Brolis Algirdas Smalininkų technikume dirbo vairavimo instruktoriumi, jis ir pasiūlydavo savo suremontuotaus automobilius man pasikeisti į naujesnius. Dabar vairuoju „Audi A4“, prieš tai „Audi 80“. „Audinė“ man - pati geriausia ir smagiausia mašina“, - juokauja pašnekovė.

 

Apie gyvenime dirbtus darbus, Vilniaus kultūros ir švietimo technikumą baigusi Adelė pasakoja, kad dauguma jų buvo susijusi su kultūros sritimi. „Pergalės“ kolūkio kultūros namų direktore išdirbo apie 10 metų. Po to buvo priimta užimti Jurbarko rajono kultūros namų masinių renginių organizatorės pareigas. Dar vienos pareigos, susiję su šia sritimi - Knygos bičiulių draugija. Pašnekovė pasakoja, kad darbo šioje srityje buvo tikrai daug – nėra lengva masinius renginius organizuoti. Čia jos laukė susitikimai su įžymiais žmonėmis – rašytojais, skaitovais, aktoriais, jie vyko visame rajone: mokyklose, įmonėse, kultūros namuose. Susitikimai laukdavo ir Klaipėdoje laive „Jurbarkas“; jį šefavo su Jurbarko SMK, o Knygos bičiulių draugija rinkdavo knygas ir veždavo į tą laivą. Jūreiviai ir kapitonai, kiti pareigūnai, taip pat atvykdavo į Jurbarką, jiems reikėjo organizuoti ekskursijas po rajoną.

 

Adelė pasakoja, kad be visos šios veiklos ji dar buvo ir ekskursijų organizatorė bei gidė. Prisimena, kad šio darbo ją išmokė istorikas Gediminas Grybas, skultoriaus Vinco Grybo sūnus. Tuo metu jis buvo vienintelis ekskursijų vadovas. Pašnekovė sako, kad jos savaitgaliai pralesiti keliaujant ne tik po Lietuvą, bet ir buvusią Tarybų Sąjungą. „Latvija, Estija, Baltarusija..., reikėjo pasakoti apie viskas vietoves, pro kurias važiuodavom. Prisimenu ekskursijas per tris didžiausius Baltarusijos karjerus su trim autobusais. Pavažiuoju su vienu autobusu, lipu į kitą pasakoti, paskui – į trečią. Ir pas mus atvažiuodavo iš Rusijos - Maskvos, Leningrado, Tulos, reikėjo taip pat ekskursijas vesti. Iš traukinio turistus pasiimam, Jurbarke viešbutyje apgyvendinam ir tris ar keturias dienas vežiojam po Lietuvą į įvairiausias puses, Kauną, Klaipėdą, Jurbarko rajoną. Turizmas klestėjo“, - prisimena Adelė. Dabar jos kasdienybėje maršrutai gerokai sutrumpėję – kai reikia nuvažiuoja į Tauragę, Jurbarko rajono įvairiausius miestelius pasiekia. Į didmiesčius dabar nebevažinėja, bet tokį vairavimo stažą turinti moteris ir juos lengvai pasiektų. Jei tik būtų poreikis.

 

Straipsnis  0 komentarų
Mūsų partneriai