Žemaitė savo pirmojo verslo ėmėsi Jurbarke

Straipsnis  2 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Kad nereikėtų važiuoti į tolimą užsienį, pasirinko artimą. Taip „Mūsų laikui“ juokavo žemaitė Dovilė Dačkauskaitė, savo pirmojo verslo imtis panorusi ne gimtojoje Ventoje (Akmenės rajone), o būtent Jurbarke, kuriame kol kas nei draugų, nei artimų giminių. Jau šį šeštadienį, rugsėjo 30 dieną, 10 val., ryto ji visus jurbarkiečius kviečia į šventę, drabužių parduotuvės „Stiliaus mūza“ atidarymą. Kviečia nebūtinai nusipirkti – ateiti pasižvalgyti, pasitarti, ar tiesiog pabendrauti.

 

 

Kodėl Jurbarkas, o ne gimtoji Venta, kur viskas pažįstama? „Man patinka iššūkiai“, - sako ji, kuriai mintį verslą pradėti Jurbarke davė labai tolimi giminės jurbarkiečiai. Dovilė šiems pasidalino savo mintimis apie verslą, šie ją padrąsino, palaikė ir artimieji. „Norėjosi kažką keisti“, - sakė ji. Grįžti į užsienį nesinori. Jai norisi likti Lietuvoje, kur, anot Dovilės, nori grįžti visi emigrantai. Pačiai Dovilei teko dirbti Airijoje, Olandijoje, Norvegijoje įvairiausius darbus – nuo drabužių rūšiavimo iki žuvies fabriko. Šypsosi, kad, ko gero, Olandijoje rūšiuojant drabužius ir kilo mintis apie savo parduotuvę.

Būtent emigracijoje uždirbtus pinigus ši žavi žemaitė ir investavo į Jurbarką. Pavasarį užsikabino už minties turėti savo verslą. Birželį ėmėsi ieškoti patalpų Jurbarko mieste, rado tinkamas Kauno g. 48, rugpjūčio vidury pasirašė nuomos sutartį ir ėmėsi darbo. Viena pati susitvarkė patalpas – šveitė ir grindis, ir sienas, pati pasikabino užuolaidas, sumontavo kabyklas.

 

Šioje parduotuvėje beveik viskas žemaitiška. Ne tik šeimininkė. Ir kabyklos, ir lentynos, ir vitrina, ir net du manekenai. Viskas užsakyta ir atvežta iš Žemaitijos. Tik viržiai ant palangės vietiniai, jurbarkietiški. Ir net pavadinimas – ir tas iš Žemaitijos. Dovilei šį pavadinimą perleido viena gera pažįstama, kuri turėjo tokio pat pavadinimo parduotuvę Plungėje, bet ją teko uždaryti.

 

Jurbarke ji pati po truputį kuriasi. Gera savaitė, kaip nuomojasi butą netoli savo parduotuvės. Sako, kaip ilgai čia užtruks, viskas priklauso nuo jurbarkiečių. „Pažiūrėsime, kaip Jurbarkas myli žemaičius“, - juokavo moteris. Jai pačiai Jurbarke viskas nauja. Ir Nemunas, ir Dvaro parkas. Šypsosi, kad jau ir Jurbarko miesto šventėje lankėsi ir, juokiasi, kad klausantis oficialių kalbų vokiečių, gruzinų kalbomis, jai labai norėjosi ir žemaičių kalbą nuo scenos išgirsti.

 

Savo parduotuvėje ši stilinga moteris siūlys tokius drabužius, kuriais ir pati mielai rengtųsi, ir savo draugams bei artimiesiems pasiūlytų. Jaunatviški, stilingi drabužiai įvairiausio amžiaus tiek vyrams, tiek moterims, merginoms ir vaikinams. Šiuo metu dominuoja šiltam sezonui patogūs laisvalaikio drabužiai – nuo džinsų iki šiltų striukių. Kainos nesikandžioja. Džinsų galima nusipirkti nuo 20 eurų. Šiltų stilingų striukių – nuo 40 iki 70 eurų. Gali pasiūlyti ir „Mango“, „Bershka“, „Jack& Jones“ drabužių.

Šventiniam sezonui žada užsakyti ir šventinių drabužių. Jau turi ne tik drabužių, bet ir rudeninių batų, tarp kurių ir šį sezoną ypač madingi ilgaauliai. Yra ir rankinių. Ilgainiui turės ir šiltų stilingų pėdkelnių, kepurių, šalikų. Patikina, kad derinsis prie klientų skonio – jie galės pasiūlyti ar net parodyti, kokio drabužio ar batų bei rankinės norėtų. Viską ji galės parsisiųsti internetu.

Sako, kad galės ir patarti, kuris drabužis labiau tinka. Arba atvirkščiai. Pasakys, kuris netinka. „Klientui tiesą sakysiu“,- šypsosi ji.

Moteris nesutinka, kad Jurbarkas miręs miestas. Jos akimis čia pilna gyvybės. Vienos parduotuvės užsidaro, bet kitos atsidaro. Jau vien tai rodo, kad Jurbarkas gyvas. Be to, anot Dovilės, ko jurbarkiečiai neįvertina, Jurbarkas yra labai strateginėje vietoje – iki visų didžiųjų miestų gana nedidelis atstumas. Moteris atidarymo dieną (ir ne tik) lauks klientų komentarų, pageidavimų dėl prekių – atsižvelgs į pasiūlymus.

 

Dovilė nusiteikusi optimistiškai, nors, pripažįsta, kad pradedančiajam yra labai sunku, nes nėra jokių mokestinių palengvinimų, daug popierizmo. Parduotuvė dar neveikia, o jau mokesčius turi mokėti. Reikia gauti įvairiausių leidimų.

 

Moteris savo parduotuvėje „Stiliaus mūza“ labai lauks visų jurbarkiečių, bet ypatingai Jurbarko žemaičių. Mat, patikina Dovilė, jai labai norisi žemaitiškai „pasirokouti“ (pasikalbėti). „Žemaičiai, vienykimės“, - juokavo ji.

 

 

Straipsnis  2 komentarų
Reklama: suzadetuviu ziedai
Mūsų partneriai