VOKIETIJA– jurbarkiečių verslo universitetas, sužavėjęs šeimos įmonėmis ir tvarka

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Jurbarkiečius verslininkus lankantis Vokietijos įmonėse stebino ne gamybos technologijos, bet vokiečių požiūris į verslą, darbuotojus ir klientus. Pavyzdžiui. Vienos šeimos įmonė, gyvuojanti per 350 metų. Nedidelė langus gaminanti šeimos įmonė, kuriai vadovauja šeštos kartos atstovas. Darbuotojas, kuris tame pačiame darbe dirba 45 metus. Pieninė, kuri visą perdirbtą pieną parduoda tik vienai ir tai pačiai sūrinei. Automobilių plovykla, kuri naudoja lietaus vandenį. „Mūsų laiko“ redakcija skelbia šviežius įspūdžius iš verslo misijos Vokietijoje, Crailsheime, kur lankėsi Jurbarko rajono verslininkų delegacija.

 

Įsivaizduokite, kad svečiuojatės smulkioje įmonėje, kurios savininkas jus pasitinka ir apie savo verslą pradeda pasakoti pirmiausia parodydamas giminės ir tuo pačiu verslo genealoginį medį (nuotraukoje).

Tai būtina ceremonija, nes paaiškėja, kad toji įmonė tai pačiai šeimai priklauso ir tas verslas perduodamas iš kartos į kartą kelis šimtmečius. Štai taip Jurbarko rajono verslininkų delegaciją pasitiko Vokietijos, Crailsheimo statybos įmonės „Horst Philipp“ šeimininkas, kurio įmonė sėkmingai dirba per 350 metų, nuo 1666 metų. (Palyginimui, seniausia Lietuvos įmone laikoma Šiaulių alaus darykla veikia nuo 1665 metų). Savininkas Horstas Philippas jurbarkiečius pasitinka su dukra Kim. Abu pasipuošę ypatingai, tarsi nužengę nuo įmonės logotipo – apsirengę etnografiniais to krašto staliams būdingais kostiumais. Paaiškėja, kad verslininkas turi ir sūnų, tačiau jo verslą planuoja perimti dukra. Tai Vokietijoje nenuostabu, nes vis daugiau moterų dirba statybose. Ši medinių konstrukcijų namų statyba užsiimanti įmonė buvo viena iš penkių, kurią rajono verslininkų delegacijai panoro parodyti patys šeimininkai.

Jurbarkiečiams paliko įspūdį ne tik gilias šaknis ir tradicijas turinti šeimos verslo istorija, bet ir charizmatiško verslo šeimininko patarimai, tokie, kaip: „Jei esi verslininkas, geriau jokiai partijai nepriklausyti.“ Tai, matyt, jis sakė remdamasis savo asmenine patirtimi. Jis yra kaimo, kuriame gyvena, seniūnas ir jokiai partijai nepriklauso.

Savininkas – šeštos kartos

Vokiečių požiūris į šeimos verslą ir į darbuotojus – stebinantis. Jurbarkiečiams įspūdį paliko dar viena nedidelė gilias tradicijas turinti Craisheimo šeimos įmonė „Zanzinger GmbH“, užsiimanti langų ir žiemos sodų gamyba. Svečius pasitinka visa šeima – mama, tėvas ir sūnus su žmona. Tėvas sūnui Michaelui Zanzingeriui jau buvo perleidęs verslą, tad visą gaminimo procesą aprodė sūnus, nors visą laiką šalia buvo ir mama. Nors senyvai moteriai buvo sunku vaikščioti, tačiau ji viską žinojo ir mielai šnekučiavosi – apie verslą, išgyvenimus ir vaikus pasakojo pjaustydama pyragą ir apgailestaudama, kad pati negalėjo iškepti, bet nupirko iš vietinės kepėjos.

Šeimos įmonėje „Zanzinger GmbH“ svečius pasitiko visa šeima - mam, tėvas ir sūnus su žmona.

Pasirodo, šiai įmonei vadovauja jau šešta tos pačios šeimos karta. Paklausta, kur yra penkias kartas pragyvenusios įmonės sėkmės paslaptis, savininko mama sako paprastai. Pirmiausia – tai darni šeima, kurioje vaikus moko nesibarti, bet pasikalbėti.

Jurbarkiečiams įspūdį paliko ir darbininkas, kuris toje pačioje įmonėje dirba jau 45 metus. Senoji vokietė pasidžiaugė, kad tai yra įrodymas, jog įmonėje gera atmosfera.

Vokiečiai vėlgi ne tik aprodo, kaip veikia įmonė – nuo to, kaip moderniomis staklėmis išpjaustomas ir surenkamas lango rėmas, pademonstruoja kompiuteryje, kokiomis programomis dirba kurdami projektus bei nusiveda į biurą, kur išrikiuoti visi galimi langų variantai bei sujungimo būdai, kad klientui būtų paprasta išsirinkti. Vokiečiai negaili ir patarimų – parodydami viename stoglangio stikle sumontuotas saulės baterijas rekomenduoja tokių nemontuoti, nes pagamina labai mažai energijos. Savininkas rekomenduoja jurbarkiečiams saulės baterijas montuoti ant stogo.

Vokiečių tvarka

Tuo galėjo įsitikinti jurbarkiečiai aplankydami didžiausias Crailsheimo įmones. Viena iš jų – didžiulė logistikos bendrovė „DB Schenker“, dirbanti minučių tikslumu. Jurbarkiečius kiekviename padalinyje pasitiko vis kitas vadovas, kuris pristatė savo skyriaus darbą,  rodė, kaip vyksta siuntų priėmimas, skirstymas, pildomi dokumentai, pakuojamos siuntos, sandėliuojamos, sukraunamos į krovininius automobilius ir išvežamos. Įmonė siuntas surenka iš Crailsheimo krašto iš išvežioja po visą pasaulį. Įmonėje viskas vyksta labai tiksliai ir sklandžiai. Pasirodo, už 1 minutės krovinio išvežimo pavėlavimą numatomos baudos, už pasiūlytą idėją, kad darbas vyktų sklandžiau ir geriau – skiriama premija.

Vokiečių verslo ypatumai jurbarkiečius nustebino ir aplankytoje pieninėje „Crailsheim–Dinkensbuhl“, kurioje dirba 400 darbuotojų ir per dieną perdirba apie 550 tonų pieno. Ir visą pieną superka vienas pirkėjas. T. y. pieninė turi vienintelį klientą – sūrinę. Kai jurbarkiečiai ėmė stebėtis, kodėl tik vienas klientas, kai finansiškai apsimokėtų turėti daugiau, įmonės vadovas Jozefas Fiogele sukluso. Patylėjęs atsakė, kad klientas vienas, bet labai patikimas, kad jie yra partneriai ir dirba pasitikėjimo pagrindu. Apie pačią pieninę įdomu tai, kad jos „savininkai“ yra kooperatyvo nariai. Tie kooperatyvo nariai ir yra pieno tiekėjai, tad pieninė superta pieną iš savo savininkų.

Stebinantis vokiečių praktiškumas

Jurbarkiečiams apsilankius automobilių nuomos ir sandėliavimo įmonėje „Lindenmeyer Autovermietung“, paaiškėjo, kad automobilius jie plauna lietaus vandeniu, kuris kaupiasi specialiame rezervuare. Kaip paaiškino įmonės vadovas, lietaus vanduo naudojamas ne tik todėl, kad taip ekonomiškiau, bet ir todėl, kad plaunant lietaus vandeniu nelieka kalkių dėmių. Įmonės vadovas džiaugėsi, kad neseniai palijo ir rezervuaras vėl prisipildė.

Jurbarkiečiai galėjo apžiūrėti ne tik verslo įmones. Crailsheimo meras pasirūpino, kad jiems miesto turistines įžymybes aprodytų ir papasakotų vietinis gidas. Patys verslininkai juokavo, kad visas aplankytas bažnyčias, senus pastatus ir kitas turistines vietas nustelbė pati gidė – žavi žilaplaukė senjorė, pas lietuvaičius atmynusi dviračiu.

Dar vienas praktiškumo pavyzdys

Jurbarkiečiams įsiminė ir dar vienas vizitas. Rajono garbės pilietis baronas Woflgangas von Stettenas, sužinojęs, kad Jurbarko rajono verslo delegacijoje bus narių iš „Rotary“ klubo, pusryčių į savo pilį Kunzelsau  miestelyje jis pasikvietė Craisheimo rotariečius. Ir šie, kaip paaiškėjo, bene turtingiausi Crailsheimo verslininkai, rado laiko atvykti ir susitikti. Beje, visus rotariečius už stalo baronas susodino šalia, kad galėtų pasikalbėti ir užmegzti kontaktus. Žodžiu, kam kurioje vietoje susėsti „dirigavo“ baronas. Svečius aptarnavo ir pati ponia, barono žmona, o jam padėjo... jurbarkietis, barono dešiniąja ranka vadinamas Vaidas Vabalas, čia dirbantis jau 12 metus.

Kad jau užsiminta apie Jurbarką. Paaiškėjo, kad Crailsheime apie Jurbarką žino kur kas daugiau nei Jurbarke apie Crailsheimą. Be to, šiame Vokietijos mieste galima rasti Jurbarko krašto simbolių. Vienoje iš miesto aikščių, prie fontano, grindinyje, įamžinti visi keturi miestai, su kuriais draugauja – tarp kurių ir Jurbarko lelijos.

Jurbarkiečiai verslo išmoko Vokietijoje

Patiems jurbarkiečiams verslininkams Vokietija tikrai nėra neatrasta žemė. Šį kraštą jie gerai pažįsta. Geriausias to įrodymas – beveik visi vykusieji rajono verslininkai puikiai kalba vokiškai, mat yra patys dirbę arba turėję verslo ryšių su šiuo kraštu arba ryšius palaiko iki šiol. Ir patys neslepia, kad Vokietijoje dirbdami išmoko ne tik kalbos, bet ir verslo. „Man dar 1993 metais teko dirbti šioje šalyje, kuri buvo maloniausias ir geriausiais gyvenimo universitetas. Dėl šio vokiško universiteto tapau verslininku,“ – priėmime pas Crailsheimo merą Rudolfą Michlą kalbėjo Jurbarko rajono verslininkų organizacijos prezidentas Rimantas Žickus, pasidžiaugęs, kad kartu su kolegomis yra moderniausioje ir pavyzdingiausioje šalyje pasaulyje, tuo labai nudžiuginęs vokiečius.

Pats Crailsheimo meras pasidžiaugė, kad jo krašte yra pakankamas gimstamumas – per metus 500 vaikų, o bedarbystė yra kur kas mažesnė nei kitur Vokietijoje. Bedarbystė –  Vokietijoje 5,5 proc., o Cralsheime – 3 proc. Pasidžiaugė ilgus metus gyvuojančiomis įmonėmis – neseniai dalyvavo vienos šeimos įmonės 35 metų jubiliejuje. Bet turi ir bėdų. Pasirodo, ir Vokietijoje panašios bėdos kaip ir Jurbarko krašte. Vokiečiams trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Bet ne dėl emigracijos, kaip Lietuvoje, o dėl to, kad visuomenė tiesiog sensta. Darbuotojų trūkumu skundėsi ir mažosios, ir didžiosios aplankytos vokiečių įmonės. Apie tai savo pristatyme kalbėjo ir Crailsheimo meras, tikindamas, kad vokiečiai verslininkai šią bėdą bando spręsti automatizuodami, robotizuodami veiklą. Lietuviams padarė įspūdį mero vizija apie robotus-slauges bei robotų valdomus automobilius.

Verslo misijos – reikalingos

 Jurbarko krašto verslininkai mano, kad tokios verslo misijos reikalingos – ne tik megzti glaudesnių kontaktų, bet ir plėsti akiratį. Ypač jauniems verslininkams. Kaip pavyzdys statybos bendrovei vadovaujančio Žilvino Zakaro pastebėjimas, kad Vokietijoje beveik visose, kad ir nedidelėse statybos aikštelėse yra bokštiniai kranai, yra ir blokelių mūrijimo robotai. Tokius Lietuvoje pamatyti,  kaip jis sakė, tai „stebuklų, stebuklas“. Grįžęs jis planavo sužinoti  galimybę tokius mechanizmus įsigyti.

Šioje verslo misijoje galėjo dalyvauti kur kas daugiau rajono verslininkų – iš 30 užsirašiusių liko važiuoti 14, tuo tikrai nustebinę vokiečius, kurie laikosi tokio požiūrio – jei pažadėjo atvykti, žodį ištęsi.

Jurbarko tarptautinis bendradarbiavimas – tai ne tik kultūriniai mainai. Su daugeliu kitų valstybių miestais pasirašytose sutartyse yra įtrauktas ir bendradarbiavimas turizmo, verslo, ekonomikos smulkaus ir vidutinio verslo srityse. Tačiau dažniausiai jurbarkiečiai važiuoja į šventes – šokti ir dainuoti. Ši kiek kitokia kelionė suorganizuota Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus iniciatyva, kaip jis pats sakė „šį kartą įsiprašėme“. Ir pasiteisino, visa programa buvo suplanuota minučių tikslumu ir itin preciziškai parengta. Meras S. Mockevičius patikino, kad tokias keliones organizuos ir į kitas valstybes, į kitus miestus-draugus, kiekvienais metais.

Užsimezgę ryšiai

Apie realią šios verslo misijos naudą kalbėti dar anksti, bet jau dabar yra konkrečių draugystės „vaisių“. Žymios jurbarkietės Rasos Grybaitės sukurti vitražai papuoš barono, Jurbarko garbės piliečio Wofgango von Stetteno šeimos bažnyčią. Šie vitražai bus sumontuoti jau šiemet. Pamatęs nuostabius menininkės vitražus Jurbarke, baronas užsakė juos padaryti ir Vokietijoje.

Yra ir kitokios užsimezgusios draugystės pavyzdžių. Tai UAB „Noidas“ direktorius Linas Steponaitis, kurį galima pavadinti Jurbarko ambasadoriumi Crailsheime. Čia bedirbdamas jis susipažino su savo žmona Jolita (nuotraukoje), sukūrė šeimą, grįžo į Jurbarką, susilaukė vaikų,  čia įkūrė įmonę, kuri sėkmingai veikia iki šiol.

 

Straipsnis  0 komentarų
Mūsų partneriai