Reklama: akcija

Gydytoja Dalia Gruodienė: moterys turi pasitikrinti bent kartą per metus

Straipsnis  8 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Gimdos kaklelio vėžys – viena labiausiai paplitusių moterų onkologinė liga, pažeidžianti gimdos kaklelį, kuris yra tarp makšties ir gimdos kūno. Gimdos kaklelio vėžys (GKV) yra liga, kuri šiuo metu pasaulyje yra antra pagal dažnumą bei trečia pagal mirštamumą. Apie būtinybę kasmet tikrintis profilaktiškai ir apie kitas su šia liga susijusias problemas kalbamės su Jurbarko ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėja akušere-ginekologe Dalia Gruodiene.

– Kokia yra GKV statistika? Daugėja ar mažėja susirgimų šia liga?

– Ryškiai daugėja, nors žmonių Lietuvoje mažėja. Per metus  mūsų šalyje diagnozuojama per 500 naujų GKV atvejų. Gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą moterų onkologinių susirgimų tarpe (po krūties vėžio). Kasdien Lietuvoje per vieną darbo dieną nuo GKV miršta viena moteris. Anksčiau pirmoje vietoje ES buvo Bulgarija, dabar, labai gaila, bet pirmaujame mes. Džiugina tik tai, kad „pagaunam“ vis ankstesnes vėžio stadijas, nes diagnostika ir gydymas gerokai pažengė į priekį.    

– Jūsų nuomone, kodėl daugėja šių susirgimų?

– Pirmiausia įtakos turi aplinka ir mityba. Visa aplinka veikia mitybą. Jeigu produktai, kuriuos valgome, užauginti naudojant chemikalus, įvairias trąšas, mes irgi mirkstam juose. Auginant ir gaminant maisto produktus, sparčiai sekam užsienio šalių pavyzdžiu. Tik ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse žymiai dažniau ir anksčiau yra nustatomos ikivėžines stadijos, nors pats susirgimų rodiklis ir nėra mažesnis. Reikia pastebėti, kad gimdos kaklelio vėžį diagnozuoti žymiai lengviau, o krūtų ir kiaušidžių sunkiau; dažnai tai vyksta labai pavėluotai, nes moterys nejaučia jokių simptomų. Būna, kad ateina jau sirgdamos vėlyva stadija, kai liga stipriai pažengusi. Kiaušidžių vėžį galima ir netyčia atrasti, kai ateina tirtis visai dėl kitų nusiskundimų.

– Kokia yra GKV tyrimo specifika?

– Pirmiausia reikia pabrėžti, kad moterys turi pasitikrinti bent kartą per metus. Yra daromas specialus citologinis tyrimas – iš gimdos kaklelio imamos ląstelės ir siunčiamos ištirti į Kauną arba Klaipėdą. Labai gerai, kai randama ikivėžinių pakitimų. Tada gydymas yra žymiai trumpesnis ir efektyvesnis. Jei rodiklis didesnis už normą, negalima paleisti iš akiračio tokios moters. Šis tyrimas 25-60 metų moterims kartą per 3 metus atliekamas nemokamai, nes už jį moka ligonių kasos. Norint pasitikrinti kiekvienais metais, tenka susimokėti, tačiau tikrai labai nedidelę sumą (apie 4,34 Eur/15 Lt). Taip pat galima išsitirti ir dėl  kiaušidžių ir krūtų vėžio, yra specialūs kraujo žymenys. Šie tyrimai mokami, tačiau juk nieko brangesnio už sveikatą nėra. Galima ir mūsų poliklinikoje ar ligoninės laboratorijoje užsimokėjus duoti kraujo šių susirgimų tyrimams. Krūtų mamografija  kas 2 metus atliekama nemokamai 50-69 m. moterims. Šis tyrimas arčiausiai nuo Jurbarko atliekamas Tauragėje, tačiau galima vykti ir į Kauną. 

– Kada reikia ypač susirūpinti, norint išvengti šių pavojingų susirgimų? Kokie pagrindiniai simptomai?

– Kaip jau minėjau, rūpintis reikia visoms moterims ar merginoms.   Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu ypač padidėja moterims, kurioms per 30 metų. Dažniausiai serga 35-49-erių metų moterys, tačiau sergančių moterų amžius pastaruoju metu jaunėja. Pagrindinis simptomas – kraujavimas iš makšties. Tai dažniausias simptomas, tačiau jis dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose. Dėl šios priežasties ir skatiname profilaktinius citologinius patikrinimus, kurių metu galima aptikti pakitusias ląsteles pirminėse, išgydomose ligos stadijose. Taip pat skausmas lytinių santykių metu, sutrikęs mėnesinių ciklas, pasireiškiantis netipiniais kraujavimais.

Ligai progresuojant, atsiranda ir kitų simptomų: apatinės pilvo dalies, juosmens skausmas, šlapinimosi sutrikimai ir t.t.

– Papasakokite apie šių vėžinių susirgimų kilmę.

– Rizika susirgti kiaušidžių ar krūtų vėžiu rizika padidėja tada, jeigu sirgo artimos giminaitės – mama, močiutė, sesė. Dažniausiai tai paveldima liga. Nors, aišku, įtakos turi ir gyvenimo būdas, užteršta aplinka, stresas. O kalbant apie gimdos kaklelio vėžio kilmę reikia pažymėti, kad ši liga infekcinė, nes 99,7 % gimdos kaklelio vėžio atvejų randamas žmogaus papilomos viruso (ŽPV) DNR. Šis virusas į moters organizmą patenka, kai yra dažnai keičiami lytiniai partneriai, nenaudojami prezervatyvai. Manoma, kad kontraceptinių piliulių vartojimas apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo, tačiau nesusimąstoma, kad taip galima lengvai pasigauti ŽPV. Šia liga gali susirgti ir vyrai, užsikrėtę oralinio lytinio akto metu ar homoseksualūs asmenys. Jiems gresia gerklės vėžys. Šis virusas, kaip ir kiti virusai, yra užkrečiamas ir juo užsikrečiama. Todėl ir reikia saugotis, saugoti kitus ir kuo dažniau tikrintis. Kiti rizikos veiksniai – nuolatinis rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas, ilgalaikis sudėtinių kontraceptikų vartojimas, genetinis polinkis,  nėštumas jauname amžiuje,  susilpnėjusi imuninė sistema. Tai  ne tas pats virusas, kurį esam įpratę vadinti lūpų pūsleline. Tai karpos, o ne pūslelės. Tiek vyrai, tiek moterys gali šį virusą turėti ir nešiotis visą gyvenimą. 75 procentai žmonių jį turi, tačiau anaiptol ne visi suserga. Virusu, kaip minėjau, dažniausiai užsikrečiama lytiniu keliu. Kol stipri imuninė sistema, žmogus atsparus, jis virusą gali turėti, bet nebūtinai susirgti. Kol merginos neturi lytinių santykių, jos ŽPV neturi, nebent nėštumo metu jį būtų perdavusi motina. Pradėję lytinius santykius, merginos patenka į rizikos grupę. 

 – Yra žinoma, kad kai kuriose valstybėse jau seniai mergaitės yra skiepijamos nuo šios ligos. Kokia situacija Lietuvoje?

– Lietuvoje jau senokai taip pat buvo galima pasiskiepyti, tačiau ne visiems šies skiepai buvo prieinami dėl kainos. Vakcina kainuoja apie 434 eurų (1 500 litų). Prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė, LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, ne vieną kartą informacinėje erdvėje  yra  raginusi: „Nedovanokit mergaitei žiedelių, auskarėlių, bet padovanokit šį skiepą“. Europoje jau seniai mergaitės skiepijamos nemokamai, jos gauna 3 injekcijas. Rizika susirgti vakcinuotai suaugusiai moteriai taip pat žymiai mažesnė. Nuo šių metų, galbūt dėl pirmos vietos pagal sergamumą ES, visuotinis mergaičių skiepijimas bus nemokamas, išlaidas padengs valstybė. Bus skiepijamos 9-14 m. lytinių santykių neturėjusios mergaitės. Tai labai gera žinia, nes užaugs nauja karta moterų, kurioms užsikrėsti šiuo virusu beveik neliks tikimybės. 

– Ar jaunėja susirgusių GKV amžius?

– Tai nepriklauso nuo amžiaus. Yra ir labai jaunų moterų bei merginų. Piktesnis vėžys paprastai užklumpa jaunas moteris, nes ir pats organizmas sparčiau atsinaujina.  Jei moteris (mergina) lytinių santykių neturėjo, GKV ji nesusirgs. O tikrintis, pabrėžiu, reikia visoms bet kokiame amžiuje. Pageidautina –bent kartą per metus. Nuo šių  metų ieškoma būdų įdiegti naują programą, kad moterys galėtų lengviau patekti pas ginekologą ir nebereikėtų jokių šeimos gydytojų siuntimų. Kuo mažiau biurokratijos ir kuo daugiau nemokamų tyrimų – toks yra visų gydytojų ginekologų-akušerių tikslas. Citologinį tyrimą pirmą kartą būtina  pasidaryti prabėgus 3 m. nuo lytinių santykių pradžios.

– Ar dažniau moterys lankosi pas ginekologus, palyginus su ankstesniais laikais?

– Daug dažniau, bet yra ir tokių kurios, nors ir apsiskaičiusios, išsilavinusios, labai retai ateina. Kartais ateina vos ne dešimtmečiui prabėgus nuo vaikelio gimimo.  Nuo ikivėžinių susirgimų iki susirgimo gali prabėgti daug metų. Per tuos metus, kada nebuvo tikrintasi, sumažėjus imunitetui, gali susidaryti  palankos sąlygos susirgti. Jei nesilankei pas gydytoją, kaltinti tada galima tik save. 

Vėžinių susirgimų dažnėja, bet jų gydymas irgi progresuoja, tad tai ne- tampa mirties nuosprendžiu. Labai daug žmonių yra pagydoma. Daug atvejų, kad vėžys sėkmingai „pasitraukia“ ir mirštama visai ne nuo tos ligos.

– Kada pirmą kartą reikėtų apsilankyti pas ginekologą?

– Pirmą kartą mergaites patariama atsivesti pas ginekologą, jei nėra nusiskundimų, kai ruošiasi pradėti lytinius santykius. Tada patariame dėl apsaugos,  kontracepcijos, kalbam apie lytiniu  keliu plintančias ligas. Jau pradėjus lytinį gyvenimą, būtinai reikia kreiptis į ginekologą. 

– Ar gyvenamoji vieta turi įtakos vėžio paplitimui? Kur sergama dažniau – mieste ar kaime?

–  Kaime serga ne dažniau nei mieste. Tačiau mieste dažniau diagnozuojami vėžiniai susirgimai, nes moterys reguliariau apsilanko. O rizika susirgti netgi didesnė mieste, nes didesnė lytinių partnerių kaita. Modernesnės moterys geria kontraceptikus, bet nenaudoja prezervatyvų, todėl rizika susirgti GKV išlieka didelė. 

Dar noriu pasakyti, kad  citologinio tyrimo patikimumas siekia tik 70-75 procentus,  dėl to ir reikia dažniau tikrintis. Tokia paklaida yra visame pasaulyje. Labai svarbu žinoti, kada geriausia ateiti pasidaryti citologinį tyrimą – tai laikas tarp 10-20 menstruacijų ciklo dienos.

 

Straipsnis  8 komentarų
Reklama: suzadetuviu ziedai
Mūsų partneriai