Reklama: akcija

Savivaldybės mero padėka Jurbarko krašto šventės, skirtos Lietuvos valstybės šimtmečiui, organizatoriams ir dalyviams (VIDEO)

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Nuaidėjo rugpjūčio 23–26 dienomis vykusi Jurbarko krašto šventė „Mus jungiantys tiltai“, jurbarkiečiams ir miesto svečiams padovanojusi įdomių, gražių ir įsimintinų renginių puokštę.

Už geranorišką pagalbą ir iniciatyvumą organizuojant tradicinę mūsų krašto šventę nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie jos rengimo – seniūnijų bendruomenėms ir seniūnams, kultūros įstaigų vadovams ir darbuotojams, meno kolektyvams ir atlikėjams, prekybininkams, rėmėjams – uždarosioms akcinėms bendrovėms „Manvesta“, „Oksalis“, „Jualdė“, „Jurmelsta“, „Detavita“, „Egidijus ir Vytautas“, AB „Swedbank“ Jurbarko skyriui, Jurbarko kredito unijai, verslininkams Valentinai Petronienei, Jurgitai Kavaliauskienei, ūkininkei Aurelijai Gedminienei, gėlių salonams „Rūtos gėlių galerija“, „Giedrės gėlės“, „Gėlės Jurbarke „Pas Jūratę“.

Už informacijos sklaidą apie mūsų krašte vykstančius kultūrinius renginius ačiū tariu mūsų informaciniams rėmėjams ir partneriams: Jurbarko rajono laikraščiui „Šviesa“, Jurbarko miesto ir rajono laikraščiui „Mūsų laikas“, „Balticum TV“ Jurbarko regioninei televizijai, leidiniui „Savivaldybių žinios“,laikraščiui „Ūkininko patarėjas“, savaitraščiui „Kaimo laikraštis“, Tauragės radijui, naujienų agentūrai „Elta“, Šakių rajono laikraščiui „Draugas“, VšĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai.

Rugpjūčio 23-iąją – Atminties tiltų – dieną, skyrėme laisvės kovų dalyviams atminti ir pagerbti. Šią dieną įprasmino vakaras „Atminties tiltai“ prie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, generolo Jono Žemaičio-Vytauto vyriausiosios vadavietės Šimkaičių girioje. Visi drauge prisiminėme svarbius mūsų šalies istorijos įvykius, pagerbėme už mūsų Tėvynės laisvę ir Lietuvą kovojusio generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir kitų partizanų atminimą, klausėmės Vytauto V. Landsbergio meninės programos. Džiugu, jog renginyje dalyvavo gausus būrys Jurbarko ir aplinkinių rajonų bendruomenių narių, šią dieną surengtų pėsčiųjų ir dviračių žygių dalyvių, Jurbarko krašte viešėjęs jaunimas iš Ukrainos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadovybė ir kariai, Jurbarko Petro Paulaičio 701-osios kuopos, Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šauliai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko filialo atstovai. Už gražų ir šiltą renginį, kuris papuošė mūsų krašto šventę, dėkoju Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus ir Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centro darbuotojams.

Rugpjūčio 24-ąją – Šimtmečio tilto – dieną, kartu su visa Jurbarko bendruomene džiaugėmės svarbia mūsų miestui ir Lietuvai žinia – ilgiausiam tiltui per Nemuną Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu suteiktas Šimtmečio tilto vardas. Jurbarko krašto muziejuje įvyko konferencija, kurioje atidaryta fotografo, rašytojo ir kraštotyrininko Vinco Kriščiūno paroda apie tilto per Nemuno upę statybą, diskutuota apie tilto svarbą mūsų krašto žmonėms. Tai buvo labai puiki proga padėkoti stačiusiems, atnaujinusiems ir įamžinusiems mūsų tiltą: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovui Vitalijui Andrejevui, Tiltų statybos UAB „Tilsta“ projektų vadovui Ernestui Stoniui ir darbų vadovui Titui Lukšui, jurbarkiečiams Tautvydui Glinskiui ir Bronislovui Bendikui. Esu dėkingas Jurbarko krašto muziejaus kolektyvui už renginio organizavimą, Jurbarko bardų klubui ir Šakių rajono savivaldybės merui Edgarui Pilypaičiui, kurie konferenciją papuošė muzikiniu kūriniu „Balta paukštė“.

Iškilmingo Šimtmečio vardo tiltui per Nemuną suteikimo metu abiejose tilto pusėse Jurbarko ir Šakių rajonų bendruomenės atidengė Šimtmečio tiltui skirtus originalius monumentus. Savo rankomis prisidėjome prie įspūdingos 300 metrų ilgio ir 6 metrų pločio Lietuvos valstybinės vėliavos išskleidimo ant tilto turėklų. Kaimyninius Jurbarko ir Šakių rajonus sujungė simbolinės spynos, kurias užrakinome kartu su Šakių rajono savivaldybės meru Edgaru Pilypaičiu, Lietuvos Respublikos Seimo nariu Ričardu Juška ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovu Vitalijumi Andrejevu.

Už Šimtmečio tilto pašventinimą ačiū tariu Jurbarko Švč. Trejybės parapijos klebonui dekanui kun. teol. lic. Dariui Augliui ir Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų parapijos kunigui Mindaugui Kairui, už salves Lietuvai, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir žmonėms – Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205 lengvosios pėstininkų kuopos kariams ir jų vadei vyr. ltn. Elmyrai Baljanaitei-Stanevičienei, už įspūdingą vandens fontaną – Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams gelbėtojams, už muzikinę ir meninę programas – Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestrui „Šventė“ (vad. V. Bakšys), Jurbarko kultūros centro kolektyvams: merginų šiuolaikinio šokio kolektyvo „Dona“ (vad. K. Donauskienė) ir šiuolaikinio šokio studijos „Šypsena“ (vad. J. Telišauskienė) šokėjoms, vaikų ir jaunimo teatro „Vaivorykštė“ (vad. B. Šneiderienė) ir Konstantino Glinskio teatro (vad. D. Samienė) aktoriams. Ypač dėkoju pagrindiam šio renginio organizatoriui – Jurbarko kultūros centrui ir kultūrinių renginių organizatoriui Gintarui Zareckui, kuris puikiai surežisavo ir pravedė Šimtmečio tiltui skirtą šventę.

Ačiū tariu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadui pulkininkui leitenantui Andriui Jagminui ir Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vadui majorui Ričardui Stakeliui, kurie pagerbė mus savo dalyvavimu.

Po Šimtmečio tilto iškilmių, šventės dalyviai turėjo galimybę pabendrauti Bendruomenės pikniko metu, pasiklausyti atlikėjo Deivido Basčio ir grupės „Vairas“ koncerto, stebėti Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centro surengtas Parko tinklinio varžybas Šimtmečio tilto taurei laimėti.

Rugpjūčio 25-ąją – Keturių regionų tiltų – dieną šventę papuošė Jurbarko krašto seniūnijų bendruomenių atstovai ir seniūnai. Vilkėdami tautiniais kostiumais ir nešini vėliavomis jie sveikino Jurbarko dvaro parke susirinkusius šventės dalyvius, kvietė aplankyti Jurbarko krašto Žemaitijos, Aukštaitijos ir Mažosios Lietuvos bei svečių iš Suvalkijos (Zanavykų muziejaus) kiemelius. Šventės metu jautėme kiekvieno iš jų išskirtinumą, grožėjomis tradicijomis, papročiais, kulinarinio paveldo savitumu.Šią dieną buvo gausu pramogų vaikams ir suaugusiems. Romualdo Marcinkaus stadione surengtos Lietuvos mažojo futbolo čempionato IV etapo varžybos. Jurbarko dvaro parke veikė amatų mugė, kurioje buvo galima įsigyti įvairių dirbinių ir skanėstų. Šventinę nuotaiką susirinkusiems dovanojo kultūros įstaigų kolektyvų pasirodymai, medžiotojų rungtys ir atrakcijos, šunų paroda. Šventę papuošė tarptautinis folkloro festivalis „Ant vandens 2018“.

Jurbarko parodų ir koncertų salėje pagerbėme Jurbarko karšto gyventojų pasveikinti į šventę atvykusius Berlyno Lichtenbergo (Vokietija), Krailsheimo (Vokietija) ir Hainuvkos (Lenkija) delegacijų narius, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Jurbarko rajono Garbės piliečius, buvusius Jurbarko rajono savivaldybės merus, šventės rėmėjus ir kitus kviestinius svečius. Prisiminimui svečiams įteikėme dovanų: fotografo Roberto Patronaičio tilto fotonuotraukas, Jurbarko rajono Garbės piliečio Arnoldo Piročkino knygas „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika 1918-1940“, menininkės Romarikos Pikelienės šilko skareles. Dėkoju Jurbarko kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Verdenė“ (vad. D. Jonušauskienė) už muzikinius kūrinius, kurie papuošė šias iškilmes.

Vakaras tęsėsi Jurbarko dvaro parke. Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto Smalininkų teatro „Ąžuolynė“ (vad. D. Samienė) aktoriai pakvietė susirinkusius pasivaikščioti po Teatro pievą su iškiliomis Šimtmečio asmenybėmis – Konstantinu Glinskiu, filosofu Vydūnu, prezidentais Antanu Smetona ir Aleksandru Stulginskiu, generolu Jonu Žemaičiu-Vytautu, rašytojais Vaižgantu ir Ieva Simonaityte.

Džiaugiausi vakarinę šventės dalį įspūdinga šokio kompozicija pradėjusiais Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ ir šiuolaikinio šokio studijos „Šypsena“ (vad. J. Telišauskienė), merginų šiuolaikinio šokio kolektyvo „Dona“ (vad. K. Donauskienė), vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Mituva“ (vad. J. Lukauskienė), Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos liaudiškų šokių kolektyvo „Mituvėlė“ (vad. K. Donauskienė) ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro suaugusiųjų tautinių šokių kolektyvo „Skalva“ šokėjais.

Po įspūdingo pasirodymo šventės dalyvius ir Jurbarko krašto žmones sveikino užsienio delegacijų vadovai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Vėliau vyko šventinis kultūros įstaigų kolektyvų ir žymių Lietuvos atlikėjų koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Rugpjūčio 26-ąją – Šeimų tiltų – dieną vykusių renginių metu didelis dėmesys buvo skirtas mūsų krašto žmonėms, kurie kūrė Jurbarką ir kurie savo kasdieniais darbais tą daro mūsų dienomis. Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo laikomos Ekumeninės pamaldos už Jurbarko krašto žmones. Pamaldas vedė Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Kairys, Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios klebonas dekanas kun. Darius Auglys, svečiai iš Vokietijos: Paul-Gerhadt bendruomenės Erlösen (Išganymo) bažnyčios kunigė p. Sapna Joshi bei Lietuvoje praktiką atliekantis vikaras Moritz Keppe. Už gražias giesmes pamaldų metu dėkoju Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčios jaunimo chorui (vad. E. Tamošaitytė), Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčios mišriam chorui (vad. L. Matuzaitė-Kairienė), Jurbarko Švč. Trejybės Romos Katalikų bažnyčios sumos chorui (vad. R. Česnulevičiūtė), o už nuostabius trimito garsus – trimitininkui Laurynui Lapei.

Toliau renginiai persikėlė į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją biblioteką. Čia visų laukė išskirtinis įvykis – Jurbarko rajono Garbės piliečio Arnoldo Piročkino knygos „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika 1918-1940“ pristatymas. Ši knyga – tai dovana mūsų miestui. Ją pristatė autorius Arnoldas Piročkinas, pasidalindamas atsiminimais, mintimis apie Jurbarką ir jo žmones. Kitas visus labai jaudinantis renginys – atidengti suoleliai, dedikuoti kraštiečiams, padėkota jų autoriams: Juozui Videikai už suolelius Arnoldui Piročkinui ir Aldonai Elenai Puišytei, Juozui Budzinauskui už suolelį Stasiui Santvarui, Linai Maziliauskienei už suolelį Violetai Šoblinskaitei ir Gasparui Aleksai, Irmantui Norkūnui už suolelį Jurbarko krašto knygnešiams, Edmundui Štului už suolelį Antanui Giedraičiui-Giedriui, Edmundui Mockui už suolelį Jonui Juškaičiui. Visą popietę bibliotekoje netrūko įvairių atrakcijų kraštiečiams ir šeimoms. Susirinkusieji turėjo galimybę paskanauti „Mero sriubos“, kurią man padėjo išvirti nuostabios bibliotekos kolektyvo moterys. Visus džiugino projektas „Rašytojai ir jaunieji iliustruotojai bibliotekoje“, parodos „Neregėta Lietuva“ ir „Jurbarko krašto šeimos, kuriančios Lietuvą“. Esu dėkingas Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvui už puikų renginį, kuriame tikrai netrūko nuotaikingų pramogų vaikams ir jų tėveliams.

Šią dieną jurbarkiečiai taip pat turėjo galimybę stebėti Lauko lėkščiasvydžio turnyrą Romualdo Marcinkaus stadione ir Automobilių slalomo IV etapo „Šimtmečio tilto taurė“ varžybas prie Šimtmečio tilto, už kurių organizavimą esu dėkingas ASK „Jurbarkas“ ir Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centrui.

Už pagalbą šventiniuose renginiuose nuoširdžiai dėkoju jaunimo savanoriams, o už viešosios tvarkos palaikymą – Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnams.

Visų mūsų bendromis pastangomis sukūrėme spalvingą ir įsimintiną šventę mūsų krašto bendruomenei ir Jurbarko miesto svečiams. Mes siekėme išsaugoti mus jungiančius tikrus ir simbolinius tiltus tarp praeities ir dabarties, kartų ir šeimų, regionų ir papročių. Tikiuosi, kad šventiniai renginiai leido pasidžiaugti mūsų garbinga istorine praeitimi, etnografiniu ir kultūriniu unikalumu, patirti geriausius ir šilčiausius įspūdžius ir pajusti vienybę.

Straipsnis  0 komentarų
Mūsų partneriai