Tragiškas žydų likimas gelbėtojų palikuonių prisiminimuose

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

„Mūsų laiko“ redakcija prieš Velykas sulaukė nepaprasto el. laiško. „Dėkoju Rimantui ir „Mūsų laikui“ už Jurbarko rajono žydų gelbėtojų paiešką“, – el. laiške dėkojo Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja. Po to, kai laikraštyje ir internetinėje erdvėje pasidalijome informacija apie ieškomus žydų gelbėtojų palikuonius, atsiliepė net dviejų šeimų atstovai.

 „Visų pirma, tai Leizerio Michailovskio gelbėtojų Antaninos ir Juozo Totoraičių palikuoniai. Susisiekė Vilniuje gyvenantis sūnus Jonas Totoraitis, su kuriuo aptarta, kokių duomenų iš Totoraičių šeimos atstovų muziejui reikėtų pristatant Antaniną ir Juozą Totoraičius Lietuvos apdovanojimui „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“. 

Taip pat paskambino dar vienas šios šeimos atstovas, Juozo ir Antaninos anūkas Raimondas Totoraitis. 

Antroji šeima, kuri atsiliepė – tai Zofijos ir Jono Sabo dukra Danutė Puišienė (1930 g.), gyvenanti Jurbarko rajone“, – rašo D. Selčinskaja. 

Kovo pabaigoje į „Mūsų laiko“ redakciją pagalbos kreipėsi Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus atstovai, prašydami atsiliepti Jurbarko krašto žydų gelbėtojų palikuonius. Į redakciją šio muziejaus atstovus nukreipė iš Jurbarko kilęs istorikas Rimantas Jokimaitis. 

Priminsime, kad karo metais Galnaičiai ir jų dukra Antanina Totoraitienė (Galnaitytė) gyveno Jurbarko rajono Geišių kaime. Ši šeima išgelbėjo jurbarkietį Leizerį Michailovskį. 1941 m. liepos 3 d. Leizerį Michailovskį Jurbarko žydų kolonoje varė sušaudymui. Jis ėjo paskutinėje gretoje ir nusprendė, kad ir labai rizikuodamas, pabėgti. Iš pradžių pasislėpė griovyje, paskui beveik šliaužte nuslinko gerai žinomais takeliais Geišių k. link, kur gyveno jam gerai pažįstama Galnaičių-Totoraičių šeima. Antanina ir Juozas Totoraičiai, negalvodami apie mirtiną pavojų, slapstė jį visą karą. Iškilus pavojui Leizeris rasdavo prieglobstį pas Totoraičių kaimynus Bilevičius. Kai 1944-ųjų pavasarį buvo rastas peršautas policininkas ir buvo atliktos kratos, L. Michailovskis slėpėsi pas Joną Sabą, paskui vėl grįžo pas Totoraičius.

Daugiau galite skaityti naujausiame „Mūsų laikas“ laikraštyje.  Nusipirkti galite čia.

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: suzadetuviu ziedai
Mūsų partneriai