Šimtmečiui skirtuose laiškuose – Veliuonos gimnazijos auklėtinių klausimai Lietuvai

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Puikus Veliuonos bibliotekininkės, rašytojos Violetos Šoblinskaitės sumanymas. Artėjant šimtajai Vasario 16-ajai, Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos moksleiviai, V. Šoblinskaitės paprašyti, parašė 100 laiškų Lietuvai. Šimtas ranka rašytų laiškų suplaukė per porą mėnesių ir po truputį Violetos viešinami internete, o ilgainiui jie bus eksponuojami parodoje.

 

Gimnazistai savo laiškuose Lietuvai rašė tai, ką norėjo. „Vieni ir papiešė, kiti ir eilėraštį parašė. Kiti ir nusirašė, bet tai irgi labai gražu (juokiasi). Ką sugalvojo, kaip suprato, taip ir surašė“, - „Mūsų laikui“ pasakojo Violeta. Ją labai nustebino, kad vaikai savo laiškuose su Lietuva kalbasi kaip su asmeniu, užduoda daug klausimų ir net parašo, kad lauks atsakymų.

Violetos žodžiais, sprendžiant pagal laiškus, vaikams rūpi emigracijos tema. Jie norėtų, kad mažėtų emigracija, kad nebūtume vieniši, kad būtų daugiau bendravimo. O klausimus užduoda įvairiausius. Klausia Lietuvos, ar jai nebuvo sunku per karus ir mūšius? Ar ji labai liūdėjai tų, kurie praliejo kraują? Ar po šimto metų jų vaikai galės pamatyti Gedimino kalbą ir pilį? Ar po šimto metų lietuviai apskritai bus? Ar neišnyks lietuvių kalba? Jie ir apie save papasakoja, kas sekasi ar nesiseka, ką mėgsta, augina. „Kiekvienas laiškas mažas spinduliukas, stebukliukas“, - džiaugėsi bibliotekininkė V. Šoblinskaitė, kurią laiškuose labiausiai džiugina vaikiškumas, kūrybiškumas.

 

Veliuonos bibliotekos feisbuko paskyroje ilgainiui bus paskelbti visas šimtas laiškų. Sausio 30 dieną V. Šoblinskaitė atrinko ir paviešino pirmuosius 10. O vasario 15 dieną pačioje Veliuonos bibliotekoje pradės veikti nedidelė paroda – bus eksponuojami vaikų laiškai iki kovo 11 dienos. V. Šoblinskaitė prisipažįsta, kad pradžioje buvo sumanymas surengti tik parodą. Bet pradėjusi laiškus skaityti ir pamačiusi, kiek daug klausimų Lietuvai vaikai užduoda, pamatė, kad vien parodos neužteks. Pagalvojo, jog būtų smagu paskelbti laiškus internete, kad ne tik paskaitytų, bet kas nors vaikams į tuos klausimus atsakytų. Jei sulauktų atsakymų, visa ši medžiaga galėtų sugulti į knygą.

 

V. Šoblinskaitė dėkoja Veliuonos gimnazijos mokytojoms lituanistėms Jovitai Mišeikienei ir Renatai Matuzienei, kurios padėjo šį jos sumanymą įgyvendinti.

 

Mūsų laikas“ skelbia keletą Veliuonos gimnazistų laiškų

 

Brangi mano Lietuva!

Brangi mano Lietuva, tu man šeima, tu prižiūri visą Europą. Tu man brangi dėl to, kad esi mano šeima, aš esu penktokė, man mokslai sekasi vidutiniškai, man labiausiai nesiseka lietuvių kalba, matematika, istorija ir gamta, ir žmogus. Aš tave myliu labiau už visą Europą. Mano mėgstamiausias sportas – stalo tenisas, kvadratas, futbolas ir krepšinis, mano mėgstamiausios pamokos – anglų kalba, technologijos, žmogaus sauga, kūno kultūra ir klasės valandėlė. Mano mėgstamiausi metų laikai – vasara, ruduo ir žiema.

Nuoširdus iki – Skaistė

 

Sveika, Lietuva!

 

Aš esu jaunas lietuvis, tik kartais net nežinau, ar tikras lietuvis. Man rodos, kad jau tu, tėvyne, nusilpai... Ar dar gyva, brangi Lietuvėle? Ar dar skauda senas žaizdas? Paliktas baisių piktadarių. Kiek laiko dar gyvuosi, gal šimtą metų, o gal daugiau? Ar karo mes vėl sulauksim? Ar padėsi mums nugalėti? Suvienysi visus į būrį ir priversi vėl mus tave pamilti. Tik prašau, Lietuva, tavęs, suteik man stiprybės pamilti tave vėl karštai. Saugok ir mylėk mus toliau.

Su šimtmečiu! IKI! Aurimas

 

Lietuva, žalioji gimtine.

Čia Nemunas teka, čia laukai žaliuoja, stovi pilys ir piliakalniai. Tu man iš visų gražiausia. Labai norėčiau, kad nekiltų kainos ir nebūtų kyšių. Dar norėčiau, kad Veliuonoje būtų daugiau sporto būrelių. Man labai patinka žaisti kvadratą ir žaidžiu neblogai. Man patinka ir futbolas, mėgstamiausias futbolininkas Neimaras iš Barselonos komandos. Aš jau vienerius metus gyvenu Veliuonoje, prieš tai gyvenau Vilkijoj. Labai smagiai leidžiu vasaras ir žiemas.

Iki pasimatymo! Justinas

 

Brangi Lietuva,

kaip manai, ar kada nors pasikeis gyvenimas taip, kad būtų gerai visiems likusiems gyventojams? Kaip būtų galima sustabdyti emigraciją ir padidinti vaikų gimstamumą bei pagerinti jų gyvenimo sąlyga? Kaip sumažinti alkoholio gamybą ir jo pardavimą bei sumažinti maisto kainas?

Aš esu doras pilietis, kuriam daug nereikia. Man svarbiausia šeima ir draugai. Aš noriu, kad apie Lietuvą visi kalbėtų kaip apie šalį, kurioje gyvena drąsūs ir nuoširdūs žmonės. Man patinka žvejoti, žaisti žaidimus bei žiūrėti filmus. Aš tik noriu ramybės ir gero linksmo gyvenimo.

Lauksiu laiško ir labai dėkoju, kad skaitėte šį laišką.

Iki. Žilvinas, 8 klasė

 

Visus laiškus galėsite perskaityti (ir į vaikų klausimus atsakyti) Veliuonos bibliotekos feisbuko paskyroje

 

Straipsnis  0 komentarų
Mūsų partneriai