Pagaliau J. Žemaičio bunkeris turi šeimininką

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Lietuvos partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto bunkeris Šimkaičių miške pagaliau turi šeimininką. Ir ne bet kokį, o patikimą. Vietinį. Iniciatyvos rūpintis šiuo svarbiu rajonui ir visai Lietuvai objektu ėmėsi Eržvilko kultūros centras, o už priežiūrą konkrečiai atsakinga Vadžgirio skyriaus meno vadovė, bibliotekininkė, žymi kultūros darbuotoja Lina Lukošienė.

 

Kaip „Mūsų laikui“ sakė L Lukošienė, šiuo metu pagrindinis rūpestis, kad bunkeryje neprisikauptų vandens, kai palyja. Tam, jos žodžiais, Jurbarko rajono savivaldybė žadėjo skirti lėšų elektros generatoriui įsigyti, o verslininkai ketina padovanoti vandens siurblį ir reikalingus priedus. Konkretūs darbai jau padaryti. Šiuo metu išsiurbtas vanduo, bunkeris išvalytas, vėdinamas. Svarbiausias rūpestis – sutvarkyti ir lankytojams pritaikyti bunkerio aplinką ir prieigas. „Viduje bunkerio nieko keisti neketinama. Jis autentiškas“, - patikino pašnekovė. Planuose - po truputį atnaujinti nuorodas - kelio ženklus. Kitąmet bus pastatytos naujos ir papildomos nuorodos – tuo pasirūpins Šimkaičių seniūnija ir Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras.

 

L. Lukošienės žodžiais, reikia pagalvoti apie suolų atnaujinimą ir papildymą, taip pat poilsiavietės, esančios šalia bunkerio, sutvarkymą. Reikėtų ir praktiškesnės automobilių stovėjimo aikštelės. Tokios, kad bent autobusas galėtų apsisukti. Lina prisiminė kuriozinę situaciją, nutikusią prieš keletą metų. Tuomet bunkerį aplankė turistai iš Austrijos. Lina iki šiol negali pamiršti, kiek streso ir įtampos visi patyrė, kol didžiulis austrus vežęs autobusas sugebėjo apsisukti.

 

Bunkerį ilgus metus bunkerį prižiūrėjo netoliese, Paalsio II-ajame kaime gyvenantis partizanų ryšininkas Antanas Puišys - jis iš bunkerio išsemdavo vandenį, vėdindavo, tačiau pastaruoju metu dėl sveikatos ir amžiaus to nebegali padaryti.

 

 

Visą straipsnį rasite naujausiame "Mūsų laikas" numeryje.

 

Svarbu žinoti

J.Žemaičio pastangomis 1949 metais buvo galutinai suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas, o jis pats 1949 metų vasarį buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininku. Partizaniniam judėjimui generolas vadovavo iki 1953-iųjų gegužės pabaigos, kai dėl išdavystės, įmetus į bunkerį granatą su migdomosiomis dujomis, buvo apsvaigintas ir suimtas. 1954 m. birželį uždarame teisme J.Žemaitis nuteistas mirties bausme, ji įvykdyta Maskvoje, Butyrkų kalėjime. J.Žemaitis-Vytautas Seimo yra pripažintas buvęs Lietuvos valstybės vadovu, faktiniu prezidentu.

 

 

Straipsnis  0 komentarų
Mūsų partneriai