Muziejų naujienos. Du paviljonai, memorialas, garbūs svečiai ir siaubinga svajonė

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Apie visiškai du naujus paviljonus, kurie tikrai iškils muziejaus kieme dar šiais metais, apie ypatingą jau baigiamą ruošti memorialą, ir apie siaubingą svajonę – tokiomis naujienomis naują rubriką „Muziejų naujienos“ pradeda Smalininkų senovinės technikos muziejaus šeimininkas Justinas Stonys.

 

 

J. Stonio užmojai muziejaus kieme atidaryti geležies apdirbimo įrangos ir technologijų paviljoną pildosi. Patikina, kad bus labai rimtas paviljonas, nes vienoje vietoje bus galima ne tik įrangą, pamatyti, bet ir pamatyti, kaip senovės lietuviai geležį iš balų purvo išgaudavo. Muziejus visą reikalingą įrangą, staklyną šiam reikalui turi. Bandinius, ruošinius – taip pat. Ir čia Smalininkų muziejui padeda Kauno technologijų universiteto mokslininkai. J. Stonys patikina, trūksta visai nedaug. Reikės tik dar vieną priestatą kieme pastatyti. Sako, kad jo dar nėra, bet jis bus mikliai pastatytas.

Dar šiais metais J. Stonio muziejaus kieme atsiras visiškai naujas, jau devintasis, statinys, kuriame įsikurs bitininkystės paviljonas. Muziejaus šeimininkas patikina, kad šis paviljonas bus originalus. Stiklėmis sienomis, kad lankytojai galėtų gyvas bites matyti, kurias ruošiasi paviljone laikyti. Lankytojai ne tik pro stiklą į bites žiūrės – įsileis į vidų ir vietoje pasakos apie bitininkystės istoriją bei demonstruos įrangą. Paviljono dar nėra, bet, J. Stonio teigimu, statybininkai jį ruošiasi rugpjūtį statyti. „Šie darbai netruks – greitai stato. Iki rudens šis paviljonas tikrai veiks. Šimtu procentų“, - žada Justinas.

 

Niekšai ir didvyriai - greta

„Visos naujienos?, - klausiame. „Ne. Čia dar tik pradžia“, - rimtu veidu sako muziejaus šeimininkas, kuris baigia ruošti žymesnių žmonių, asmenybių memorialą. Vienoje vietoje bus kruopščiai surinkta ir atrinkta medžiaga apie asmenybes, kurios Lietuvai daug padėjo, ir kurios labai pakenkė. „Ir tie, ir anie – visus į krūvą“ - sakė jis. Ekspozicijoje bus ir su žymiais asmenimis susiję originalūs dokumentai, asmenybių darbai, asmeninio albumo nuotraukos.

Šiame memoriale jau tikrai numatyta vieta geram J. Stonio pažįstamam Antanui Terleckui, žinomam laisvės kovų dalyviui. Ekspozicijoje – asmeninė A. Terlecko medžiaga, jo knygos, kurias jis dovanojo muziejui.

Tarp įdomesnių memorialo pavardžių - ir žinomos LRT Sveikinimų koncerto vedėjos Reginos Jokubauskaitės seneliai, gyvenę Skaudvilėje. J. Stonys pasakoja, kad jie buvo garsiausi Lietuvos rimoriai, arba pakinktų meistrai. Muziejus turi ir eksponuos net pakinktų pavyzdžius, kuriuos šie siuvo.

Ypatingas dėmesys memoriale bus skiriamas smalininkiečiams, tokiems kaip Smalininkų seniūno Sauliaus Jaručio tėvui, buvusiam plechavičiukui, kuris visą sukauptą medžiagą, apdovanojimus padovanojo J. Stonio muziejui.

 

Svečiai

Ir tai dar ne visos J. Stonio muziejaus naujienos. Gegužės vidury į Smalininkus, muziejų užgrius daug garbingų svečių. Muziejuje save pristatys ir su vietiniais pedagogais, verslininkais ir rajono vadovais susitiks Lietuvos mokslininkų sąjungos taryba. Gegužę sulauks svečių ir iš Amerikos ambasados, kurie čia atvažiuos prieš tai pasidomėję, ar yra amerikietiškų eksponatų (o jų, aišku, yra). Amerikiečiai atvyks lydimi vilniečių – žinomas fotomenininkas Zinas Kazėnas tuo pačiu atveš ir pristatys savo tris fotografijų ir paveikslų parodas.

 

Siaubinga svajonė

Ir pabaigai, apie Justino svajonę. Muziejaus šeimininkas prabilo apie, jo žodžiais, akligatvį, kurį jis priėjęs. „Kokybiškai mes turime daryti staigų šuolį muziejaus valdyme“, - sako jis, pripažindamas, kad žada kurti Smalininkų senovinės technikos muziejaus tarybą, į kurią įeitų ir rajono vadovai, ir įtakingi verslininkai, ir žiniasklaidos atstovai. Muziejininkas tikina, kad mokslininkai jam seniai sako, kad muziejuje turi būti direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams ir kad muziejaus valdymas neturi gulti ant vieno asmens pečių, o turi būti kolegialus.

„Aš galvą iškišu pasižiūrėti, ar viskas veikia. Muziejus lankomas, viską sprendžia taryba, o aš esu kaip koks patariamasis pilietis. Va kokia mano svajonė. Siaubinga svajonė“, - šypsosi Justinas, patikinęs, kad rajono vadovai apie šią jo svajonę žinantys.

 

Yra tai, kas nesikeičia ir nesikeis. Ir tai J. Stonį labai džiugina. Justinas šypsosi, kad kai vietiniai tarpusavyje apie muziejų kalba, sako, kad čia J. Stonio muziejus. Tačiau kai į J. Stonio kiemą atveda senųjų eksponatų parodyti giminaičius ar draugus, jau kalba kaip „apie mūsų muziejų“. J. Stonys sako, kad visa tai girdėdamas tyliai sau šypsosi ir tam neprieštarauja. Jam šie žodžiai labai tinka.

 

Mūsų laiko“ redakcija kreipiasi į visus Jurbarko rajono muziejus. Jei turite kuo pasigirdi, informuokite redakciją. Būtinai paviešinsime šioje naujoje rubrikoje.

 

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: suzadetuviu ziedai
Mūsų partneriai