Viešvilėje lurdas atsirado per 3 mėnesius

   
Straipsnis  1 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Dar gegužės mėnesį kalbintas Viešvilės Kristaus Atsimainymo bažnyčios kunigas Kęstutis Pajaujis, tarnaujantis čia vos dvejus metus, aprodydamas bažnyčios teritoriją, žadėjo – rugpjūčio pradžioje pasimelsti kvies lurdas. Tuomet prie pat pastato matėsi supilta didžiulė krūva akmenų, iš kurių jau buvo sumūryta dalis būsimojo Viešvilės lurdo. (Lurdo šventovė įrengta vietoje pietų Prancūzijoje, kurioje pirmą kartą pasirodė Šv. Bernadetai Mergelė Marija. Nuo XIX a. antrosios pusės tapo žymiu piligrimystės centru – išgarsėjo Švč. Mergelės Marijos dėka. Lurdai yra įrenginėjami visose katalikiško pasaulio šalyse.)

„Ši vieta turėtų traukti tikinčiuosius pasimelsti, vestuvininkus nusifotografuoti, mamas, kurios trokšta palaiminimo savo vaikams“, – tuomet sakė K. Pajaujis. Tokia mintis jam kilo todėl, kad šiemet švenčiamos 160-osios metinės, kai pirmą kartą Lurde apsireiškė Šv. Marija, taip pat jis skiriamas ir Lietuvos šimtmečiui. 

Kunigo žodžiais galima tikėti. Jis žadėjo lurdą atidaryti rugpjūčio 5-ąją per šioje bažnyčioje aukojamus Kristaus Atsimainymo atlaidus. Taip ir padarė. Vos per tris mėnesius sumūrytas religinę paskirtį turintis statinys būtent tą dieną buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas. Prie bažnyčios susirinko minios žmonių – ne tik pačių viešviliečių, jurbarkiečių ir kitų rajono gyventojų, bet ir platus būrys kunigo giminaičių, meno saviveiklininkai, administracijos atstovai. Atlaidus aukojo vyskupas augziliaras Darius Trijonis, kurį Kęstutis Pajaujis pristatė kaip savo antros kartos pusbrolį. Vyskupas tikintiesiems pajuokavo, kad vakar buvo prie Baltarusijos sienos, o šiandien jau Rusijos. Šventinant patį lurdą sakė, jog susirinkusiųjų tikėjimas toks tvirtas, kad lietaus debesis išvaikė – nušvito saulė ir atšilo oras. 

Apie lurdo statybą Viešvilės klebonas pasakojo, kad mintis kilo pirmiausia matant kaip netoliese dygsta nemaža krūva akmenų. Naujai rekosntruojamos ir asfaltuojamos miestelio gatvės, ypač šaligatviai, atvėrė tikrus kultūrinius klodus – po kelio danga išniro vokiečių laikus čia menantis akmeninis brukas. Visi šie akmenys keliavo į netoli bažnyčios esančią aikštelę. Kunigas dėkingas ir kelininkams, ir girininkijai, parapijiečiams, seniūnijos darbuotojams už suteiktą pagalbą ir bendradarbiavimą statant lurdą. Bažnyčioje tarnaujanti šeimininkė Violeta Jogminienė visą grožį aplink sukūrė – akmenukus dėliojo ir gausybę gėlių bei kitų augalų pasodino. Pats Kęstutis Pajaujis labai daug dirbo statydamas lurdą.

„Akmenys – beveik visi vietiniai. Už 3 km girininkijoje rado tą didįjį akmenį, ant kurio pastatyta Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Kai jį atsivežėme ir pamatėme tikrąjį akmens, kurio dalis buvo po žeme, dydį, koregavom ir paties lurdo aukštį. Dydis nėra standartinis, tokio ir nėra, nes jis koreguojamas pagal vietovės reljefą ir kitus duomenis“, – pasakojo kunigas. Jam talkino ne tik vietiniai gyventojai, bet ir meistrai iš Kauno ir Panevėžio, o statybą parėmė rajono savivaldybė.

Kieme prie bažnyčios lurdo pristatymo visuomenei metu buvo galima išvysti jo statybos eigą – fotografijos su jo gimimu eksponuotos keliuose stenduose.

Apie kitas dar matomas akmenų krūvas bažnyčios teritorijoje K. Pajaujis sakė, jog padarys takelius, išgrįs pastato prieigas – bus patogu parapijonims prieiti bei privažiuoti. Jau dabar ir lurdas, ir pati bažnyčia yra apšviesti – tai tikrai didelis kunigo nuopelnas. Į pagyrimus jis dėmesio pernelyg nekreipė ir sakė, kad tai Marijos, Dievo ir jo apvaizdos nuopelnas. Juokavo, gal parapijiečiai, pamatę tokias milžiniškas krūvas akmenų, manė, jog klebonas susirgo akmenlige. „Jei kelio remontai prieš keletą metų būtų buvę, gal ir tuometinis kunigas būtų sugalvojęs statyti lurdą. Viskas nusikėlė, todėl taip sutapo, kad įvykiai įsismarkavo su mano atėjimu“, – pasakojo kunigas. Jis sakė, kad ateities planuose kaip pagražinti bažnyčią dar nemažai minčių. Ji jau ką tik perdažyta, tik nespėjo pakeisti bokšto viršūnės, bet ši jau padaryta. Galima tik pasidžiaugti – Viešvilės parapijai pasisekė, kai čia tarnauti atėjo toks veiklus ir kūrybingas dvasininkas. 

Projektas: Sakraliojo paveldo aruodai Jurbarko krašte. Religinės bendruomenės ir šventės

Straipsnis  1 komentarų
Mūsų partneriai