Jurbarko gaisrinė švenčia 120 metų jubiliejų

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Šiemet liepos mėnesį Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba švenčia jau 120-ąjį gimtadienį. Prieš dvejus metus į naujas patalpas Jurbarkų seniūnijoje Dainių kaime persikraustę gaisrininkai šiai šventei ruošiasi itin atsakingai ir žada pateikti nemažai įvairių pasirodymų bei vaišinti susirinkusiuosius jų pačių virta koše. Bus imituojamos įvairios situacijos, parodyta kaip prieš gerą šimtmetį gelbėjo, kaip kito šis procesas metams bėgant. Žmonės turėtų susidaryti bendrą vaizdą, todėl visi kviečiami ateiti penktadienį 12 valandą į lanką prie Nemuno.

Ugniagesių gelbėtojų darbo aplinka ir specifika

Apie naujuosius namus, darbo specifiką, dažniausias gaisrų ir kitų nelaimingų atsitikimų priežastis  pačioje gaisrinėje kalbamės su Jurbarko priešgaisrinės tarnybos viršininku Tomu Statkumi.   

Jis pasitinka prie slenksčio ir parodo pastato akcentą – nukaldintą ugniagesių simbolį su varpu bei data – 1889 m. liepos 16 d. Tuomet buvo įkurta pirmoji Jurbarko ugniagesių komanda. Ugniagesių simbolį nukaldino ir padovanojo ūkininkas ir aktyvus ugniagesių pagalbininkas Edmundas Štulas. Tomas Statkus aprodo visas gaisrinės patalpas. Pirmiausia valdymo punktą, kuriame stovi monitorius, kuris stebi aplinką, darbo kompiuteris, racija, aliarmo mygtukas. Kitame kabinete įsikūręs pamainos vadas. Čia dirba keturios pamainos nuo 7.30 ryto visą parą. Kiekvienam įvykiui vadovauja būtent pamainos vadas. Jis taip pat veda mokymus bei užsiėmimus. 

Kitose patalpose įkurtas poilsio kambarys, kuriame vyksta ir teoriniai mokymai, čia pilna tam skirtų priemonių. Yra ir televizorius. „Kad nuo civilizacijos neatitrūktų“, – juokauja viršininkas. Dar vienoje nemažoje patalpoje – moderni virtuvė. „Tai darbuotojų kasdienybė. Juk vyrai dirba visą parą, todėl turi pavalgyti. Čia sąlygos kuo puikiausios, o senajame pastate nieko panašaus nebuvo. 8 kvadratinių metrų plote 8 vyrai, dirbantys pamainoje, turėdavo valgyti per du kartus, nes visi netilpdavo“, – puikiomis sąlygomis džiaugiasi Tomas Statkus. Jis sako, kad vienoje pamainoje dirba aštuoniese – pamainos vadas, skyrininkas, 3 vairuotojai ir kiti gelbėtojai.  

Garažuose aprodo naujus gaisrininkų automobilius. „Mūsų darbo specifika tokia, kad du automobiliai yra nuolat parengti išvykti į įvykio vietą visą parą. Juose telpa po 6 tonas vandens. Mūsų rajonas bevandenis, nes prie sodybų nėra vandens telkinių. Bet tos šešios tonos labai greitai išsenka. Tris tonas, jei didelis gaisras, iššvirkščiam per penkias minutes. O žmonės paskui piktinasi, kad ir vėl be vandens atvažiavo. Gerai, kad dar nekaltina, jog girti. Reikia kuo skubiau surasti artimiausią vandens telkinį, tiesti magistralines linijas. Jei gaisras kyla mieste, tarkim, dega namas, tuomet iš karto važiuoja abu sunkvežimiai, kviečiam pagalbą iš Kidulių, Sudargo, Gelgaudiškio, Eržvilko ir kt. Važiuoja ir keltuvas, jei reikėtų gelbėti žmones ar darbuotojus pakelti. Jis gali pasiekti iki 28 metrų aukštį, bet pats gelbėjimo procesas daug priklauso ir nuo aplinkybių, ar neužstatytas privažiavimas ir kitų“, – sako pašnekovas, pasidžiaugdamas, kad tokį keltuvą departamentas pagaliau jiems neseniai paskyrė. 

Viršininkas aprodo ir gelbėjimo valtis, be kurių neįsivaizduojamas jų darbas vandenyje. „Čia kaip ir nauja mūsų funkcija, todėl ir vadinamės ugniagesiais gelbėtojais. Pačiame Jurbarke nemažai vandens telkinių – šalia Nemunas, karjerai, Mituvos užtvanka, todėl ir skęstančiųjų pasitaiko kasmet. Šiemet gavom iškvietimą vykti į Seredžių, ieškojom Nemune galimai dingusio vyro, tačiau nesėkmingai. Prieš porą savaičių vieną skenduolį ištraukėm iš Mituvos. Tai mūsų tarnybos pareiga, nes tik mes turim hidrokostiumus ir kitas reikalingas priemones“, – sako pašnekovas.

Į klausimą, kokios įrangos dar trūksta, atsako, kad turi daug naujos technikos, darbo drabužių, reikėtų tik naujesnio rezervinio automobilio, nes senasis – 1976 metų gamybos.

Daugiaus skaitykite liepos 27 dienos numeryje. Jį įsigyti galite ir paspaudę ČIA.

Straipsnis  0 komentarų
Mūsų partneriai