Gamta ūkininkams negailestinga – sausra naikina derlių

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Jurbarko rajone gamtos sąlygos šiuo metu mažai skiriasi nuo visos Lietuvos sąlygų, kadangi labai sausa yra beveik visoje šalyje, o keliose Pietų Lietuvos savivaldybėse pasiekti stichinės sausros rodikliai. Jurbarko rajone birželio 10 d. taipogi užfiksuoti pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos metu rodikliai, o sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, čia tęsiasi iki šiol. Tokia situacija itin nepalanki žemdirbiams, dėl tokių karščių ir sausros prarandantiems dalį būsimo javų derliaus ir šienainio gyvuliams.

Išdegino ir pasėlius, ir ganyklas

Žemdirbiai sako, kad dėl sausros bent 30 proc. pasėlių jau yra žuvę, o tie, kurie išliko nepažeisti, pagreitino vegetaciją ir dviem savaitėmis paankstino javapjūtę. Išlikus panašiems orams, kombainai į laukus galės važiuoti liepos pradžioje, kai įprastais metais kuldavo antroje mėnesio pusėje. Ūkininkai nebesitiki nei geros grūdų kokybės, nei aukštesnių supirkimo kainų. Jei derliaus praradimai bus dideli, kaina nepadengs nuostolių. Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas dabartinę situaciją laukuose apibūdina vienu žodžiu – bėda. „Javai per anksti džiūsta, vasariniai yra labai išretėję, šaknys nedirba, drėgmės nėra, trąšų nepaima“, – vardija sausros  pasekmes R. Jovarauskas, apgailestaudamas, kad grūdų derliaus nebeišgelbės ir savaitgalį pranašaujamas lietus. Per vėlu. Lietaus sulaukta vos keletą kartų ir labai nedaug. Tuo tarpu rudenį dirvos buvo šlapios, tad išmirko tai, kas buvo pasėta. „Žieminių mažai kur išlikę. Iš 150 ha man pačiam teko 102 ha persėti iš naujo. Dabar vasarinius retina sausra. Grūdų varpose mažai, nes šaknys neišmaitina. Šiemet, jeigu kulsim po 3 tonas iš hektaro, čia jau bus labai gerai“, – spėja pirmininkas.

Kad derlius bus mažas, antrina ir Eržvilko seniūnijos ūkininkas Algirdas Umantas. „Per ilgai nėra lietaus, jau pradėjo viskas džiūti. Vasariniuose pasėliuose anksčiau pradėjo ryškėti sausros padariniai, o dabar jau pasireiškia ir žieminiuose. Anksčiau subrendo grūdas, augalai skuba užauginti bent kažką“, – sako ūkininkas. Laukiamas lietus neleistų pasėliams per greitai nudžiūti, bet kas jau suformuota, subrandinta, nepasikeis. Svarbiausia, kad nesudžiūtų varpose grūdai, kuriems dar reikia augti. Ūkininko neguodžia ir grūdų supirkimo tendencijos: „Kainos buvo pakilusios, o dabar tiek nukrito, kad jau baisu žiūrėti. Mūsų derliai neįtakoja grūdų rinkos kainų.“ Ūkininkas svarsto, kad nesulaukus lietaus, beliks pusė planuoto derliaus.

Šimkaičių sen. gyvulininkystės ūkį turintis Vygantas Baršauskas sako, kad ne tik grūdininkams skauda galvą dėl galimų nuostolių. Ūkininkas šią vasarą tesuspėjo paruošti pusę reikiamo pašarų kiekio. Kol kas gyvulius šeria pernykščiu pašaru, o šiam pasibaigus, naujo užteks iki naujų metų, ne ilgiau. Jei gerai užlytų, žolė atsigautų, tad viltingai žvilgčioja į dangų laukdamas lietaus.

„Praėjusiais metais, kai buvo labai šlapia, liko daug išmindžiotų ganyklų, tad šiemet jos praktiškai tuščios. Tas, kurios pernai buvo neganomos, nušienavom. Turim pusę reikiamo kiekio, išgyvensim tik iki naujų. Dabar laukiam lietaus. Kito plano nėra, – sako V. Baršauskas. – Blogiausias scenarijus būtų palikti pagrindinę bandą, senesnes karves ir prieauglį parduoti ir kitais metais vėl veisti. Bet jau čia būtų išties prastas variantas“. Ūkininkas negali išvaryti karvių į ganyklas, nes atolas neatžėlęs. Ganyklos patręštos, šiek tiek žolės yra, tad jei užlytų, situacija pakryptų į gerąją pusę.

Siūlymai nuo gamtos išdaigų gintis draudimu ūkininkų nevilioja. Pasėlių draudimas yra specializuotas specifinis draudimas, kai nėra mėnesinių draudimo įmokų ir draudžiami yra derliaus metai. „Nors valstybė pusę sumos kompensuoja, bet reikia turėti visą reikalingą sumą, kurios dalį vėliau susigrąžinsi. O pas kurį grūdininką po pernai metų pavasarį yra atliekamų pinigų?“ – retoriškai klausia Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Nuo stichinės sausros – per žingsnį

Jurbarko automatinės agrometeorologijos stoties (AGMS) duomenimis, gegužės mėnesį vidutinė oro temperatūra siekė 17,5 °C – mėnuo visoje šalyje buvo gerokai (apie 4 °C) šiltesnis nei įprasta, o vidutinė gegužės mėnesio oro temperatūra buvo net laipsniu aukštesnė, nei įprastai būna birželio mėnesį. Jurbarko AGMS gegužės mėnesio aukščiausia oro temperatūra, fiksuota 30 d., siekė 31,3 °C. Birželio 1–19 d. laikotarpis taip pat buvo kelias laipsniais šiltesnis nei įprasta – aukščiausia temperatūra, fiksuota birželio 2, 10 ir 17 d., siekė 28,2–28,5 °C.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vyr. specialistės Justinos Kazlauskienės, gegužės mėnesį Jurbarke iškrito 22,1 mm kritulių, arba vos daugiau nei trečdalis (36 %) lyginant su gegužės mėnesio standartine klimato norma. „Pirmąjį dešimtadienį iškrito vos 3 %, antrąjį – trečdalis, trečiąjį – du trečdaliai (66 %) įprasto kritulių kiekio. Birželio 1–19 d. laikotarpis buvo dar sausesnis – pirmąjį dešimtadienį kritulių Jurbarko rajone nebuvo visai, o 11–19 d. iškrito vos 2,1 mm“, – aiškina J. Kazlauskienė, akcentuodama, kad per birželio 1–19 d. yra iškritę tik 5 % šiam laikotarpiui įprasto kritulių kiekio.

Sausringumo sąlygos Lietuvoje yra vertinamos pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes (tai išvestinis praėjusių 30 parų oro temperatūros ir kritulių kiekio dydis). Kai šis koeficientas tampa mažesnis už 0,5, pradedamos skaičiuoti dienos. Sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu (kaip pavojingas meteorologinis reiškinys) skelbiamas tada, kai HTK mažesnis už 0,5 išsilaiko 15–30 dienų. Jeigu HTK mažesnis už 0,5 išsilaiko daugiau nei 30 dienų, yra konstatuojama stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu.Mokslininkai prognozuoja, kad ateity vis dažniau pasikartos ekstremalūs reiškiniai: sausros, liūtys, stiprūs vėjai, tam laikotarpiui nebūdingi šalčiai. Prognozuojama, kad liepa bus  taip pat šiltesnė ir sausesnė nei įprastai, o rugpjūčio orai – jau su kažkiek didesniu lietaus kiekiu.

Straipsnis  0 komentarų
Mūsų partneriai