Smalininkietis Mantas Micavičius: man gera ir čia, Lietuvoje

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Kai su smalininkiečiu Mantu Micavičiumi susitikome pokalbiui saulėtą sekmadienio popietę Smalininkų parke, atrodė, kad šio miestelio gyvenimas virte verda – čia pat parke merginų būrį fotografavo dar viena aktyvi šio krašto kultūrininkė Gina Meškauskienė, prie pat Nemuno pakrantėje startui baidarėmis plaukti iki pat Neringos buvo išsirikiavusi nemaža grupė, kaip pasakojo vienas iš keliautojų, drauge su vokiečiais; o pačiame parke aikštelėje krepšinį žaidė nemažai jaunimo. Ramiai pasikalbėti net sunku buvo rasti vietą parke. O dar į panemunę skubėjo žvejai, matyt, tą dieną neblogai kibo.

Mantas, kuris buvo ne kartą nominuotas įvairiems apdovanojimams už įvairias veiklas, organizuotus renginius, o prieš trejus išrinktas Pilietiškiausiu smalininkiečiu, iš tikro gyvenime yra tikras ramuolis. Negestikuliuojantis, kalbantis ramiai ir apgalvotai.  

Renginių organizatorius – nuo 9 klasės

22 m. Mantas yra smalininkietis, vietinis, tik tėtis kilęs nuo Viešvilės, Pagulbinių kaimo. Dabar tėtis dirba staliumi, mama – Jurbarko ligoninėje. Aktyvus jaunuolis, kokiu jį dabar laiko dauguma smalininkiečių, ne visada buvo toks. „Kai mokiausi pagrindinėje Lidijos Meškaitytės mokykloje, buvau gerokai prie tinginio. Susivokiau gal tik 9 klasėje, kad reikia mokytis. Tada pradėjau aktyviau reikštis, susidomėjau visuomenine veikla. Pradėjau organizuoti diskotekas, renginius“, – pasakoja pašnekovas. Po 10 klasės įstojęs mokytis į Smalininkų technologijų ir verslo mokyklą, pradėjo aktyviai reikštis ir ten. Tapo TVM mokinių tarybos pirmininku, įstojo į jaunimo klubą „Aukštyn kojom“, pradėjo bendradarbiauti su Jurbarko krašto Mažosios Lietuvos kultūros centru, daugiausia talkindamas jiems kaip garso operatorius, dalyvavo bendruomenės renginiuose, talkose, stovyklose, žygiuose... Prisidėjo ir kuriant inscenizaciją apie Lietuvos pasienį – čia jis vaidina pasienio karininką. Žodžiu, kur tik besidairysi po miestelio kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą, ten rasi Mantą Micavičių.

 „Idėja+“ – naujausias Manto renginys

Paskutinis šio jauno žmogaus organizuotas renginys vyko balandžio pabaigoje – tai „Idėja +“. „Mokymai Vilniuje vyko 2017 metų kovo 15-17 dienomis. Mes išsirinkom viena iššūkį iš galimų iššūkių sąrašo, kurį davė mokymų metų. Mūsų iššūkis buvo „Patyčios, socialinių įgūdžių ir pasitikėjimo savimi trūkumas“. Būtent pagal šitą iššūkį jaunimas ir siūlė idėjas, kaip tai spręsti. O šią idėją pasirinkom, nes mano manymu, tai yra opi problema ne tik Jurbarko savivaldybėje, bet ir visoje Lietuvoje. Man tapti Europos jaunimo ambasadoriumi Jurbarko rajone pasiūlė Vanda Stonienė, nes aš mėgstu dirbti su jaunimu, bei prisidėti ir organizuoti renginius“, – pasakoja Mantas.

Jis sako, kad šį renginį organizuoti buvo ypač sunku, nes kvietimai dalyvauti programoje buvo išsiųsti visoms Jurbarko rajono mokykloms, o atsiliepė tik Viešvilės ir Smalininkų pagrindinės. Kitos net nesiteikė atsakyti į laišką. Viešvilės mokykla taip ir nesudalyvavo, o smalininkiečiai moksleiviai pateikė net keturis pasiūlymus, kaip mažinti patyčias mokykloje ir gyvenamojoje aplinkoje. 

Pilietiškiausias smalininkietis

Mantas pasakoja, kad, kai mokėsi TVM, mokinių tarybos pirmininku norėjo tapti pats, kad galėtų save realizuoti. Organizavo tradicinius renginius, tokius kaip šimtadieniai, Mokytojo diena, paskutinis skambutis, kalėdiniai karnavalai ir panašius. Už šią ir kitas veiklas jis buvo apdovanotas – antrasis gavo Pilietiškiausio smalininkiečio vardą.  Aišku ir už tai, kad yra aktyvus šaulių sąjungos narys.

Baigęs Smalininkų TVM, jis dabar L. Meškaitytės pagrindinėje mokykloje vadovauja jauniesiems šauliams. Pasakoja, kad kiekvienai pamokai reikia vis iš naujo pasiruošti, nes jaunus žmones sudominti yra kur kas sudėtingiau.

Pomėgis keliauti gimė Norvegijoje

Vaikinas prisimena ir kelionę į Norvegiją. Kadangi Smalininkų TVM mokinių tarybos veikla buvo žinoma ne tik mokykloje, jos renginiai ne kartą buvo pristatyti Jurbarko rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos apdovanojimams, už tai Mantas Micavičius 2012 m. pretendavo į Jaunimo lyderio nominaciją. Nominacija tąkart atiteko kitam veikliam smalininkiečiui Arnui Ašmonui, o Mantas gavo Jurbarko „Lions“ klubo dovaną – kelionę į jaunimo stovyklą Norvegijoje. „Labai įdomi buvo kelionė,  Iki šiol ją labai gražiai prisimenu. Nuo tos kelionės prasidėjo ir visos kitos mano kelionės. Supratau, kad tai puikus atsipalaidavimo būdas. Dabar keliauju daugiausia po pačią Lietuvą. Pagalvojau, jei Norvegijoje taip gražu, ir čia turi būti gražu. Vokietijoje apsilankiau atlikdamas praktiką ir su šokių kolektyvu „Skalva“, taip pat keliavau po Lenkiją. Lietuva visa graži, neišskirčiau nė vienos kurios gražiausios vietos. Daugiausia išvykstu vienas ar su draugais vienai dienai vis kitą vietą pamatyti. Grįžtu kupinas įspūdžių. Tai praplečia akiratį ir atpalaiduoja.

Tai mano mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas. Visur visi tik lekia, skuba, neturi niekam laiko. O čia – pasigroži akimirka“, – pasakoja Mantas.  

Domisi karyba ir garso operatoriaus darbu

 Jis daug išmano apie kariuomenę, ginklus, karo mašinas, oro pajėgas. Pasakojo, kas nuo jaunų dienų norėjo būti arba policininku (jo tėtis yra juo buvęs), arba kareiviu, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių juo tapti negalėjo. Yra apsisprendęs nuo ateinančio rudens Kaune įgyti paramediko specialybę – tai irgi ekstremalių pojūčių, kurių trokšta Mantas, kupinas darbas. Sėdėti ramiai prie stalo, pasak jaunuolio, ne jam.  

Be visų veiklų, prie kurių prisideda ar pats organizuoja M. Micavičius – dar viena yra garso operatoriaus. Šį darbą jis yra dirbęs kultūros centre, TVM, miesto renginiuose ir kitur. Kaip jis sako, yra savamokslis, bet tam skiria nemažai laiko, nuolat tobulinasi, ieško įvairios literatūros, gilinasi į naujausias technologijas, tad drąsiai galima sakyti, kad yra šios srities profesionalas. TVM baigęs automechaniką šioje srityje nedirbo, bet, sako, žinios praverčia – ką reikia, moka pats pasidaryti, daugumą su automobilių susijusių gedimų pataiso. „Dvejus metus iš eilės įgarsinau Viešvilės miestelio šventę, visada prisidedu prie Smalininkų švenčių darbų, dalyvauju šiupinio vakaruose, kurie buvo jau du kartus, visi Lietuvos minėjimai, „Metturgis irgi nepraėjo be mano dalyvavimo“, – pasakoje vietoje nenustygstantis jaunuolis.  

Smalininkuose – geriausia

Mantas pasakoja, kad jam labai patinka gyventi Smalininkuose, nes čia ramu, graži gamta – jis ne mėgėjas didelių miestų. Jei jau ir tektų keisti gyvenamąją vietą, labiau trauktų į vakarus. Link jūros: „Neaišku, kaip čia bus. Pačiuose Smalininkuose tikrai yra ką veikti ir jaunam, ir pagyvenusiam. Kultūrinis gyvenimas čia virte verda. Bendruomenė, TVM, mokykla, kultūros centras – mes visi dirbam išvien.“

Apie save priduria, kad yra nekalbus, ramus. „Nebūnu linksmas, mano linksmumas ramume. Tik kartais daug šneku, o šiaip daugiau mąstau. Kai prisėdu gamtoje, mėgstu pasidžiaugti akimirka. Rami akimirka – man poilsis. Bet tyli kiaulė gilią šaknį knisa“, – juokauja Mantas.  

Sako, kad nėra didelis skaitytojas, daugiau žavisi kino filmais – apie karą, karybą, labai patiko „Karas viską nurašys“. Jį domina faktai, ypač apie Antrąjį pasaulinį karą, patiko M. Petrausko „Trečiojo reicho triumfas“. Prakalbus apie šių dienų sopulį – emigraciją, Mantas sako: „Gera ir čia, Lietuvoje. Apie emigraciją tikrai negalvoju. Yra pažįstamų – emigravusių ir jau grįžusių. Čia savas kraštas, sava žemė, sava kalba. Niekur nerasi geriau.“

Apie Mantą pasakoja Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorė Gina Meškauskienė:

„Mantas – patikimas, sąžiningas, darbštus, atsakingas, veiklus, organizuotas ir taip be galo...! Aš galėčiau jį pavadinti Ąžuolu, kuris papildo Smalininkų ąžuolų alėją.  Su juo dirbame jau treti metai ir, tikriausiai, skaičiuojant renginius, prie kurių jis NEPRISIDĖJO Smalininkuose, užtektų vienos rankos pirštų. Ir prireiktų tikrai ne visų. O prisideda jis ten, kur reikia – nuo renginio vedimo (esame kartu vedę Pilietiškiausio smalininkiečio apdovanojimus) iki techninių darbų. Ir tai ne tik mūsų kultūros centro, tai ir bendruomenės, ir jaunimo, ir turizmo ir kitos veiklos. Su juo be galo smagu dirbti, nes jei susitarei, tai nereikia perklausti, kas retai pasitaiko dirbant organizacinį darbą. Tai nuoširdus žmogus, kuriam rūpi ne tik jis pats, bet ir jo aplinka. Už Manto pečių – kaip už mūro. Tai jaunas žmogus, turintis savo pasaulėžiūrą ir savo tvirtą nuomonę. Jei bent dalis jaunų žmonių taip žvelgtų į gyvenimą, į veiklą, į savo gyvenamąją aplinką, manau. viskas judėtų tik į priekį“ .

Projektas: Gera ir čia, Lietuvoje - Jurbarko jaunimo sėkmės istorijos

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: Jūsų reklama (660x90)
Mūsų partneriai