Reklama: akcija

Idėjų generatorė Gina Meškauskienė. Nesvarbu, kur gyveni. Svarbu, kaip

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 Jei veiklaus ir stropaus žmogaus galva pramušta idėjomis, įdomu gyventi ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Ir visai nesvarbu, kur jis įsikūręs – mažame Lietuvos miestelyje ar kokiame Europos didmiestyje. Geriausias to įrodymas – 29 metų Gina Meškauskienė, kuri yra tikras idėjų generatorius, Smalininkų ir Viešvilės kultūrinio gyvenimo varikliukas. „Visai nesvarbu, kur tu gyveni. Svarbu, ką veiki. O nuveikti galima daug įdomaus“, - mano pati Gina.

 

Oficialios Ginos pareigos - Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kultūrinės veiklos koordinatorė, bet tai, ką ir kiek ji veikia, tomis pareigomis neapsiriboja. Geriausia to iliustracija, vienas klausimas. Paklausus, koks gi yra pagrindinis jos darbo tikslas, ji pasitikslina, kurio darbo. Tada paaiškina, kad šiuo metu leidžia naujienlaikraštį „Naujienų siaurukas“, populiarina Lidijos Meškaitytės kūrybą, organizuoja renginius, rengia teatralizuotas ekskursijas, dirba su jaunimu ir dar daug kitų darbų. Pasirodo, Ginos reikia klausti, ką ji sumaniusi ir ties kokia užduotimi ji susikoncentravusi šią akimirką. Tada jai atsakyti lengviau. Tai va. Dabar jos visas dėmesys nukreiptas į jos pačios sumanytą renginį, Smalininkų metturgį, kuris vyks kultūros centro kiemelyje balandžio 9 dieną. Sako, viskas prasidėjo nuo to, kad vietinės moterys pasiskundė, kad turi sukaupusios įvairiausių daiktų, kurių neturi kur dėti. Toji idėja, kaip sako pati Gina, ją „užkabino“, o kai ją pradėjo rutulioti, sugalvojo, kad turgus galėtų būti teminis – tarsi tarpukario laikų. Pasidžiaugė, kad Smalininkuose yra aktyvių moterų, kurios noriai prisideda prie jos sumanymų.

 

Šypsosi, kad daug kas klausia, ar šis metturgis yra Smalininkų tradicija. „Sakau, aha. Mes ją dabar kuriame. Kodėl gi ne?“, - juokiasi Gina, pridūrusi, kad ji pati labai domisi tradicine kultūra, bet mano, kad tuo pačiu reikia kurti ir kažką naujo.

 

Be to, šią akimirką, kaip sako pati Gina, ji yra L. Meškaitytės parodos kuratorė. Konkursines, L. Meškaitytės vardinei premijai gauti, skirtas, miniatūras, pačios L. Meškaitytės reprodukcijas ir dailininkės gimtosios sodybos fotografijas, t. y. tą visą trijulę, kaip sako pati Gina, nešioja ant rankų po visą Mažąją Lietuvą. Šią parodą jau matė vietiniai Smalininkų, Viešvilės gyventojai. Šios savaitės pradžioje, kai kalbinome Giną, toji paroda buvo eksponuojama Šilutės muziejuje, iš kur turėjo iškeliauti į Bitėnus. Yra planų tą parodą pristatyti ir klaipėdiečiams.

 

Ir operatorė, ir redaktorė

Tarp tų Ginos „šios akimirkos“ darbų – ir naujienlaikraštis „Naujienų siaurukas“, kurį ji pati sugalvojo ir pati kuria. Balandį pasirodys antrasis šio tikro, popierinio, laikraščio numeris. Gina pasakoja, kad mintis leisti laikraštį jai atsirado dėl to, kad nusibodo klausyti vietinių skundų, kad jie apie vietinius renginius nieko negirdėjo, nieko nežino. „Šis naujienlaikraštis – būdas parodyti, kiek daug įdomaus vyksta miesteliuose“, - sako Gina, kuri ir rūpinasi šio laikraščio turiniu – visos įstaigos siunčia informaciją, savo mėnesio planus – kas kur kada vyks. Šis laikraštis kol kas yra skirtas ir platinamas Smalininkuose, bet ji patikina, kad ilgainiui apims ir Viešvilę. Be to, ilgainiui, jis bus dar storesnis, jau dviejų lankų, nes ji turinti ir daugiau minčių. Pasakoja, kad laikraštyje gali atsirasti miškininko skyrelis. Jai norisi, kad ir Justinas Stonys, žinomas muziejininkas, laikraštyje savo kampelį turėtų.

Šis „Naujienų siaurukas“ turi savo paskyrą ir feisbuke. Ir čia Gina neišsitenka. Jau turinti rimtų planų – kurti ir skelbti retro filmukus apie populiarios teatralizuotos ekskursijos personažus.

 

Scenarijų autorė

Pirmiausiai, apie filmukus. Tai ne šiaip Ginos pasvaičiojimai. Ji pati tai moka daryti. Moka filmuoti, montuoti. To įrodymas – filmukas, kurį ji praėjusiais metais sukūrė respublikiniam konkursui „Aš gyvenu čia“. Kartu su savo Mažosios Lietuvos zuikiais, savo „zaicais“, kaip ji juos vadina, ji sukūrė filmuką, kuriuo pristatė savo kraštą. Šypsosi, kad pagrindinio prizo negavo, nes prizai penki buvo, o jų buvo 14.

Dabar apie teatralizuotą Smalininkų ekskursiją. Čia jau reikėtų papasakoti trumpą priešistorę. Gina, iki panirdama ir užsukdama Smalininkų kultūrinį gyvenimą, dirbo Panemunės pilyje. Išėjusią tuoj pasigavo kultūros centras – jai pavedė užduotį sukurti žaidimą „Knygnešių gaudynės“. Ginai tebuvo duota mintis ir idėja, o visas taisykles, scenarijų sukurti patikėta jai. Susitvarkė puikiai, nes Smalininkuose jai patikėjo sukurti ir LRT nacionalinės ekspedicijos sutikimo scenarijų. Ilgainiui ta Ginos sumanyta šventė transformavosi į teatralizuotą ekskursiją, kurią ypač turistai iš Lietuvos didmiesčių. Suskaičiuoja apie 20 ekskursinių grupių praėjusiais metais.

Kaip sako Gina – pagal nacionalinės ekspedicijos sutiktuvių „kurpalių“ sukūrė ir ekskursijos programą. „Taip ir prasidėjo. Aš nesuprantu, kaip ten įsivėliau“, - juokiasi pati Gina, pasidžiaugusi, kad atsirado aktyvių vietinių, kurie toje ekskursijoje panoro vaidinti. Patikina, kad įdomiausi toje ekskursijoje ir yra personažai, kurie atsirado natūraliai. Kokie tie personažai? Visų jų neatskleisime. Tik vieną. „Yra tokia frau Marta. Vokietaitė, atvykusi dirbti į Lietuvą. Ir aš visada sakau turistams - jei yra jaunų, nevedusių vyrų, atkreipti dėmesį, kad gal jiems pasiseks sutikti frau Martą “, - šypsosi Gina, atskleidusi, kad tąja frau pabūna seniūno pavaduotoja.

Gina retro filmuką sukurti bei „Naujienų siauruko“ feisbuke paskelbti ir nori būtent apie frau Martą. Įamžinti frau Martos dieną.

 

Sava tarp jaunimo

Ilgainiui aplinką ją natūraliai pradėjo burtis ir vietinis Smalininkų jaunimas. Viskas prasidėjo nuo to, kad Gina paprašė vieno berniuko, kad teatralizuotoje ekskursijoje pasieniečiu pabūtų. Tai jis ilgainiui atsivedė dar kelis, o tie – dar daugiau. Taip ir atsirado jaunimo klubas „Mažosios Lietuvos zuikiai“. Vietinis jaunimas ne tik Ginai renginiuose bei projektuose padeda. Jaunimas turi savo kabinetą Smalininkų kultūros centre – Gina jaunimui organizuoja susitikimus su įdomiais žmonėmis. Jau prisikalbinusi ateiti ir savo darbo subtilybių papasakoti aplinkosaugininko, profesionalaus karininko. Pasakoja, kad kartu su „zuikiais“ ir muziejus aplanko. Dabar norėtų savo jaunimą nuvežti į Sakalinę. „Berniukai bijo tarnybos. Norisi, kad pamatytų, kaip ten visai gerai yra“,- kalbėjo Gina. Džiaugiasi, kad tokia jos veikla jau duoda dividendų. Mokytojai pastebi, kaip keičiasi jaunimo požiūris į savo gimtąjį kraštą, kad ir čia yra ką veikti, tampa pilietiškesni.

 

„Tai yra mano bėda. Aš tokia esu. Man nuolat reikia veiksmo. Gal kas ir pavargsta nuo manęs. Aš nuolat šokinėju. Visur gyvenime yra lovos efektas. Kas tai yra? (paspyruokliuoja ant minkštakrėslio, - aut. past.) Kai tu šokinėji ant lovos, aplink tave visi irgi juda“, - šypsosi ji. Ir Panemunės pilyje ji tryško energija ir idėjomis. Pamėgtas pilies lobio žaidimas – Ginos idėja. Eglučių konkursas, kurį Panemunės pilis vėliau sėkmingai transformavo į kalėdinių puokščių konkursą, – irgi Ginos sumanytas. Kur dar 80 inkilų, kuriais nusagstyti, ko gero, visi pilies medžiai. Tai irgi dar vienas Ginos įgyvendintas sumanymas.

 

Iš kur gimsta tos jos idėjos? Gina mums atsako taip. „Kiekviena gėlė žydi ten, kur jai palankus klimatas, kur palankios sąlygos augti ir žydėti“, - sutikusi, kad ji, ko gero, ir atsidūrė palankiose sąlygose.

Mes jos mintį kiek pakoreguosime. Gina savo veiklumu ir idėjomis bet kokiomis sąlygomis ir bet kokioje vietoje sukurs tokią palankią dirvą, kurioje ne tik ji pati žydės, bet aplink ją ir visas gėlynas suvešės:)

 

Žaibo interviu su Gina

 

Kokią knygą prieš miegą skaito dukrai Urtei: prieš miegą dukrytė pati renkasi knygą. Dažniausiai skaitome visame pasaulyje vaikų mylimas Disnėjaus pasakas arba knygą "Ežiukas rūke", kurią, beje, ne tik skaitome, bet ir pasiskirsčiusios vaidmenis, su žaisliukais vaidiname.

 

Knygos, kurias skaičiusi ne vieną kartą: knygos, prie kurių nuolat grįžtu, "Mažasis princas" ir "Krikštatėvis". „Bet tai tikriausiai nenuostabu, nes tai klasika“,- sako ji.

 

Dainos, kurios pastaruoju metu „užkabino“ ir nepaleidžia: turiu dvi dainas dainas, kurios pakelia nuotaiką. Pirmoji, kuri niekaip nepalieka mano grojaraščio - Joe Hertz - Stay Lost ft. Amber-Simone (Cabu Remix). Antroji daina - Tove Lo - Cool Girl (Vana Remix). „Jaunimas kažkada juokėsi, kad tai man apie mane“, - juokėsi Gina.

 

Mėgstamiausias filmas: "Šokoladas". Tai puiki istorija apie moteriškumą. Apie tai, kad negalima nuolat bėgti. Apie tai, kad negalima pasiduoti.

 

Mėgstamiausias aktorius: Jasonas Stathamas.

 

Kokių savybių negali pakęsti: nekonkretumo, neapsisprendimo. Ypač tada, kai kalbama konkrečia tema ar reikalu. Bjauriausias žodis - "kažkada", nes tai dažniausiai reiškia "niekada".

 

Žmogus, kurį ji vadina tikru lyderiu: Coco Chanel. Tai žmogus, kuris pakeitė ne tik mados, bet iš dalies ir pasaulį.

 

Ginos Meškauskienės dosjė

Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kultūrinės veiklos koordinatorė.

 

Baigusi Kauno kolegiją, paskui Klaipėdos universitetą. Profesija – turizmas.

Vyras - Vaidas Meškauskas, ūkininkas. Dukra Urtė.

 

Balandžio 4 dieną švęs 30-metį.

Meškauskai gyvena Jurbarke.

 Projektas: Gera ir čia, Lietuvoje. Vienoje vietoje – Jurbarko jaunimo sėkmės istorijos.

Video: Knygnešių gaudynės

Video: Ištrauka iš mėgstamiausio Ginos filmo "Šokoladas"

Video: Viena mėgstamiausių Ginos dainų

Straipsnis  0 komentarų
Mūsų partneriai