Lietuvos savivaldybių indeksas 2017: Jurbarko rajonas - pirmame dešimtuke nuo galo

Straipsnis  2 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulas šešių didžiųjų savivaldybių reitinge trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau šešių didžiųjų savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Jurbarko rajono savivaldybė šiemet LLRI paskelbtame savivaldybių reitinge smuktelėjo žemyn – į bene pirmąjį dešimtuką nuo galo ir užima 44-46 vietas (kartu su Kelmės r. ir Šalčininkų r. sav.) 54 mažųjų savivaldybių indekse (48 balai iš 100). 2016 metais LLRI paskelbtame savivaldybių reitinge Jurbarko rajonas užėmė 39 vietą.

 

LLRI paskelboje šiųmetinėje ataskaitoje skelbiama, kad lyginant su kitomis savivaldybėmis, gerai įvertintos „Biudžeto” ir „Turto valdymo” sritys. Tačiau visos kitos sritys atsiliko nuo vidutinio įvertinimo, labiausiai – „Investicijos ir plėtra”, „Sveikata ir socialinė rūpyba”, „Švietimas”, „Transportas”.

Jurbarko r. savivaldybė gerai tvarkosi „Biudžeto” srityje: skola buvo mažesnė nei vidutinė, beveik visi viešieji pirkimai skelbti, nebuvo vykdyta vidaus sandorių, o savivaldybės administracija nekainavo brangiai (tam skirtų išlaidų dalis nuo patvirtinto biudžeto buvo mažesnė už vidurkį, atitinkamai, 7 proc. ir 7,8 proc.).

Savivaldybė gerai įvertinta ne tik už gerą tvarkymąsi su finansais, bet ir su turtu. Pavyzdžiui, remiantis savivaldybės teiktais duomenimis, 2016 m. jai priklausė palyginus nedaug pastatų ir patalpų (2060 kv. m/1000 gyv. lyginant su 4980 kv. m/1000 gyv. vidurkiu). O ir iš to ploto bene didžiausia dalis buvo įtraukta į parduodamų objektų sąrašą.

Vis dėlto kaip ir 2016 m. indekse, šiame prasti investiciniai, ekonomikos aktyvumo rodikliai neleido užimti aukštesnės pozicijos. Vienam Jurbarko r. savivaldybės gyventojui tenkančių investicijų kiekis nesiekė vidurkio (2015 m. materialinių investicijų teko 872 eurai/gyv., vidurkis 1506 eurai/gyv., o tiesioginių užsienio investicijų tik 48 eurai/gyv., vidurkis 1127 eurai/gyv.). Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius 1000 gyv. 2016 m. lyginant su 2015 m. sumažėjo ir siekė 28,8 (vidurkis 42,6). Mažėjo ir išduotų statybos leidimų skaičius 1000 gyventojų. Menkas ekonomikos aktyvumas prisidėjo prie to, kad nedarbo lygis 2016 m. buvo vienas didesnių (13,4 proc. lyginant su 9,7 proc. vidurkiu). Ilgalaikių bedarbių dalis taip pat viršijo vidurkį. Skirtingai nei 2015 m., 2016 m. Jurbarko r. savivaldybės moksleiviai palyginus prastai išlaikė valstybinius brandos egzaminus (40 balų balų lyginant su 44 vidurkiu).

 

Trumpai:

 

6 didžiųjų pagal tankį savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Kauno m., 4. Šiaulių m., 5. Panevėžio m.

 

54 mažųjų pagal tankį savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3. Palanga, 4. Druskininkai, 5. Mažeikių r.

 

 Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

 taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;

savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;

mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;

efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;

atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;

savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;

mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Straipsnis  2 komentarų
Mūsų partneriai